Futbolas Škotijoje nebėra tik „spirk ir bėk“. Tokį stereotipą paneigti galėtų ir Vykintas Slivka – vienas iš Lietuvos rinktinės pagrindinių futbolininkų, išsiskiriančiu geru mąstymu aikštėje. Nors Edinburgo „Hibernian“ kol kas nėra savo pakilime, o pats Vykintas dar bent kelias savaites dėl traumos savo komandos draugus bus priverstas stebėti iš tribūnos, tačiau šis futbolininkas įdomus ne tik žaidimu, bet ir savo pasaulėžiūra.
Saulėtą šeštadienio rytą Edinburge, prieš „Hibsų“ rungtynes su „Celtic“, susitikome su Vykintu pasikalbėti apie mėgavimąsi futbolu, kultūrą ir gyvenimą svetur.
- Vykintai, paskutinės tavo sužaistos rungtynės buvo Vilniuje. Europos futbolo čempionato atrankos susitikimas Lietuva - Portugalija. Sirgaliai pirmajame kėlinyje mėgavosi Lietuvos rinktinės sklandžiu žaidimu. Ar išorinio spaudimo ir lūkesčių nebuvimas padarė įtaką rinktinės pasirodymui?
- Nežinau ar būtent tai padarė kažkokią įtaką. Po rungtynių su Ukraina gal patys kaip žaidėjai ėmėmės daugiau iniciatyvos, nelaukėme kol kažkas kažką padarys. Rungtynėse su Portugalija daugiau draugavome su kamuoliu.
- Nežinau ar būtent tai padarė kažkokią įtaką. Po rungtynių su Ukraina gal patys kaip žaidėjai ėmėmės daugiau iniciatyvos, nelaukėme kol kažkas kažką padarys. Rungtynėse su Portugalija daugiau draugavome su kamuoliu.
- Patekti į Europos ar Pasaulio čempionatą vis dar išlieka tolima tolima Lietuvos futbolo sirgalių svajonė. O apie ką svajoja rinktinės žaidėjai?
- Kai būdavau jaunesnis gal ir svajodavau apie patekimą į čempionatą. Bet žaidėjai truputi kitaip žiūri į atrankas nei sirgaliai. Pats stebėdamas kaip brolis žaidžia už Lietuvos U-17 rinktinę, palaikau iš visų jėgų, būnu pilnas emocijų. Bet patys futbolininkai labiausiai susikoncentruoja į vienas, artimiausias rungtynes nei į tikslą patekti į čempionatą.
Kita vertus, komandų skaičius pasaulio čempionate didėja - visko gali nutikti.
- Kai būdavau jaunesnis gal ir svajodavau apie patekimą į čempionatą. Bet žaidėjai truputi kitaip žiūri į atrankas nei sirgaliai. Pats stebėdamas kaip brolis žaidžia už Lietuvos U-17 rinktinę, palaikau iš visų jėgų, būnu pilnas emocijų. Bet patys futbolininkai labiausiai susikoncentruoja į vienas, artimiausias rungtynes nei į tikslą patekti į čempionatą.
Kita vertus, komandų skaičius pasaulio čempionate didėja - visko gali nutikti.
- Ar mėgsti žiūrėti futbolą?
- Taip, žiūriu Anglijos „Premier“ lygą ir Italijos „Serie A“. Lietuvos A lygos pažiūriu tik rezultatus ir patikrinu ar kas iš draugų įmušė.
Taip pat „Premier League Fantasy“ žaidžiu. „Skrieja kamuolys“ lygoje dabar kaip tik antroje vietoje.
(tiek Vykintas, tiek redaktorė po paskutinio turo smuktelėjo lygoje žemyn, nes per interviu abu užmiršo pasikeisti žaidėjus. - aut. past.).
- Taip, žiūriu Anglijos „Premier“ lygą ir Italijos „Serie A“. Lietuvos A lygos pažiūriu tik rezultatus ir patikrinu ar kas iš draugų įmušė.
Taip pat „Premier League Fantasy“ žaidžiu. „Skrieja kamuolys“ lygoje dabar kaip tik antroje vietoje.
(tiek Vykintas, tiek redaktorė po paskutinio turo smuktelėjo lygoje žemyn, nes per interviu abu užmiršo pasikeisti žaidėjus. - aut. past.).
- O, labai įdomu. Tai ką palaikai iš Anglijos „Premier“ lygos? „Premier League Fantasy“ juk reikia pasirinkti komandą.
- Pasirinkęs „Liverpool“. Kai buvau vaikas net verkiau kai 2007 m. Jie pralošė „AC Milan“ ekipai (po poros metų nuo legendinio come back’o 2005 m. Stambule). Bet dabar jau nebėra tokio hype’o, mano požiūris į futbolą pasikeitė. Dabar labiau palaikau komandas pagal stilių, kaip kas žaidžia. O dabartinis „Liverpool“ stilius man labai patinka.
- Pasirinkęs „Liverpool“. Kai buvau vaikas net verkiau kai 2007 m. Jie pralošė „AC Milan“ ekipai (po poros metų nuo legendinio come back’o 2005 m. Stambule). Bet dabar jau nebėra tokio hype’o, mano požiūris į futbolą pasikeitė. Dabar labiau palaikau komandas pagal stilių, kaip kas žaidžia. O dabartinis „Liverpool“ stilius man labai patinka.
- Grįžkime prie tavo futbolininko karjeros. Ar vaikystėje buvo tas momentas, kai futbolas išstūmė visas kitas veiklas?
- Aš norėjau žaisti krepšinį. Kartą su šeima ir šeimos draugais buvome prie ežero vasaroti, paspardėm ten kamuolį. Vienas iš šeimos draugų buvo treneris, kuris ir pakvietė išbandyti futbolo treniruotes. Taip ir likau. Tuomet pradėjau žaisti su vyresniais.
- Aš norėjau žaisti krepšinį. Kartą su šeima ir šeimos draugais buvome prie ežero vasaroti, paspardėm ten kamuolį. Vienas iš šeimos draugų buvo treneris, kuris ir pakvietė išbandyti futbolo treniruotes. Taip ir likau. Tuomet pradėjau žaisti su vyresniais.
- Esi iš Panevėžio. Ar Panevėžio „Ekranas“ buvo tavo palaikoma komanda?
- Nepasakyčiau. Aišku, daug prisiminimų likę. Pamenu, eidavome į stadioną kamuolių padavinėt už „Manijos“ šokoladuką. Smagiai laiką praleisdavome. Po to pradėdavome eiti į komentuojančiųjų tribūną, „siemkių ekspertų“ paklausyti.
- Nepasakyčiau. Aišku, daug prisiminimų likę. Pamenu, eidavome į stadioną kamuolių padavinėt už „Manijos“ šokoladuką. Smagiai laiką praleisdavome. Po to pradėdavome eiti į komentuojančiųjų tribūną, „siemkių ekspertų“ paklausyti.
- Persikėlus iš Panevėžio į Italiją, „Juventus“ klubą, nebuvo kultūrinio futbolo šoko?
- Ne, to šoko nebuvo. Man buvo didesnis šokas kai Panevėžio „Ekrano“ jaunimo komandos atvyko treniruoti Valdas Dambrauskas.
Viskas labai pasikeitė, pasidarė daug smagiau, įdomiau. Per tuos pusantrų metų buvo labai įdomu stebėti mūsų komandos progresą. Pradėjome čempionatą rungtynėmis prieš Šiaulius, treneris manęs neėmė net į 18-uką, sužaidėme lygiosiomis.
Po pusmečio žaidėm vėl prieš tuos pačius Šiaulius, bet šįkart treneris duodavo jau tokią užduotį kaip, pavyzdžiui, laimėti 8 įvarčių skirtumu. Buvo didžiulis patobulėjimas.
- Ne, to šoko nebuvo. Man buvo didesnis šokas kai Panevėžio „Ekrano“ jaunimo komandos atvyko treniruoti Valdas Dambrauskas.
Viskas labai pasikeitė, pasidarė daug smagiau, įdomiau. Per tuos pusantrų metų buvo labai įdomu stebėti mūsų komandos progresą. Pradėjome čempionatą rungtynėmis prieš Šiaulius, treneris manęs neėmė net į 18-uką, sužaidėme lygiosiomis.
Po pusmečio žaidėm vėl prieš tuos pačius Šiaulius, bet šįkart treneris duodavo jau tokią užduotį kaip, pavyzdžiui, laimėti 8 įvarčių skirtumu. Buvo didžiulis patobulėjimas.
- V. Dambrauskas, kaip asmenybė, irgi padarė įtaką?
- Mes su Valdu ir dabar susitinkam kai grįžtu į Lietuvą. Tai kaskart kokią knygą parekomenduojame vienas kitam, apsikeičiame. Paskutinė knyga, kurią gavau – Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“.
- Mes su Valdu ir dabar susitinkam kai grįžtu į Lietuvą. Tai kaskart kokią knygą parekomenduojame vienas kitam, apsikeičiame. Paskutinė knyga, kurią gavau – Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“.
- Kas lemia sėkmingą žaidėjo pritapimą naujoje komandoje? Ar yra kažkokie kertiniai dalykai?
- Kalbant iš asmeninės perspektyvos, jei kada ir nepavykdavo įsipaišyti į komandą, tai būdavo iš psichologinės pusės. Pradžioje labai daug bandydavau iš savęs išspausti, keldavau sau labai aukštus reikalavimus. Dabar suprantu, kad svarbiausia – mėgautis futbolu.
O šiaip daug mažų dalykų susideda.
Kai išvažiavau į Italiją, pirmoji peržiūra buvo Genujos klube. Bet kažkas ten nesiklijavo, netiko. Grįžau į Lietuvą ir už poros savaičių važiavau į „Juventus“ peržiūrą. Bet iki tol nutiko dar viena istorija. Kai man buvo tik 16 metų, į Lietuvą buvo atvykę „Brescia“ skautai. Pastebėję mane, pasikvietė į savo peržiūrą. Viskas praėjo gerai, viskas tiko – pasiūlė kontraktą. Jį pasirašėme. Bet galų gale įvyko kažkokia diskusija vadovybėje, klubo prezidentai nesusitarė ir paskutinio, patvirtinančio parašo nepadėjo. Tačiau tuometiniam „Brescia“ sporto direktoriui labai patikau ir su jo pagalba išvykau į „Juves“ peržiūrą.
Taigi, tas laikotarpis „Brescia“ buvo ir nuviliantis, bet kita vertus ir pasitarnavo.
- Kalbant iš asmeninės perspektyvos, jei kada ir nepavykdavo įsipaišyti į komandą, tai būdavo iš psichologinės pusės. Pradžioje labai daug bandydavau iš savęs išspausti, keldavau sau labai aukštus reikalavimus. Dabar suprantu, kad svarbiausia – mėgautis futbolu.
O šiaip daug mažų dalykų susideda.
Kai išvažiavau į Italiją, pirmoji peržiūra buvo Genujos klube. Bet kažkas ten nesiklijavo, netiko. Grįžau į Lietuvą ir už poros savaičių važiavau į „Juventus“ peržiūrą. Bet iki tol nutiko dar viena istorija. Kai man buvo tik 16 metų, į Lietuvą buvo atvykę „Brescia“ skautai. Pastebėję mane, pasikvietė į savo peržiūrą. Viskas praėjo gerai, viskas tiko – pasiūlė kontraktą. Jį pasirašėme. Bet galų gale įvyko kažkokia diskusija vadovybėje, klubo prezidentai nesusitarė ir paskutinio, patvirtinančio parašo nepadėjo. Tačiau tuometiniam „Brescia“ sporto direktoriui labai patikau ir su jo pagalba išvykau į „Juves“ peržiūrą.
Taigi, tas laikotarpis „Brescia“ buvo ir nuviliantis, bet kita vertus ir pasitarnavo.
- Jei lygintumėme futbolą rinktinėje ir klube. Kokius skirtumus pastebi futbolo suvokime, treniruočių subtilybėse?
- Lietuvoje žaidėjai kukliau džiaugiasi įvarčiais, nes ir palaikymas yra kuklesnis. Taip pat ir supratimas tam tikrų taisyklių skiriasi, pavyzdžiui, žaidžiant kvadratą. Kai nebeliks tokių pasakymų kaip „bet kamuolys praėjo“ ar „nebuvo to out’o, žaidžiam“ (nors kamuolys koks metras užribyje buvo), tada ir rinktinėje rezultatai bus geresni.
- Lietuvoje žaidėjai kukliau džiaugiasi įvarčiais, nes ir palaikymas yra kuklesnis. Taip pat ir supratimas tam tikrų taisyklių skiriasi, pavyzdžiui, žaidžiant kvadratą. Kai nebeliks tokių pasakymų kaip „bet kamuolys praėjo“ ar „nebuvo to out’o, žaidžiam“ (nors kamuolys koks metras užribyje buvo), tada ir rinktinėje rezultatai bus geresni.
- Ar pats futbolas tau suteikia daugiau teigiamų ar neigiamų emocijų?
- Būna tokių rungtynių, kur tos teigiamos emocijos atperka visus patirtus neigiamus dalykus. Bet sunku pasakyti. Gal teigiamų, nežinau.
- Būna tokių rungtynių, kur tos teigiamos emocijos atperka visus patirtus neigiamus dalykus. Bet sunku pasakyti. Gal teigiamų, nežinau.
- Jei turėtum rinktis tarp Didžiosios Britanijos ir Italijos kultūrinių pusių, kuri būtų artimesnė?
- Kiekvienoje kultūroje kažkas patinka. Čia, Britanijoje, žmonės vertina individualumą, yra tolerantiški. Italijoje patinka maisto kultūra. Turiu omeny ne maisto kokybę, kuri, žinoma, labai gera, bet tai, kad italai savo dienotvarkę planuoja pagal maisto valgymą drauge su šeima, su draugais. Tam, kad galėtų praleisti laiką kartu.
- Kiekvienoje kultūroje kažkas patinka. Čia, Britanijoje, žmonės vertina individualumą, yra tolerantiški. Italijoje patinka maisto kultūra. Turiu omeny ne maisto kokybę, kuri, žinoma, labai gera, bet tai, kad italai savo dienotvarkę planuoja pagal maisto valgymą drauge su šeima, su draugais. Tam, kad galėtų praleisti laiką kartu.
- Didžiojoje Britanijoje labai plati muzikinė scena. Tau, kaip muzikos mėgėjui, tai yra didelis pliusas?
- Taip, čia yra didžiulis spektras pasirinkimų. Nuo metalo koncertų iki elektronikos.
Problema, pavyzdžiui, lyginant su Lietuva, kad jei čia paskelbiamas koncertas - bilietai išperkami iškart, tą pačią dieną. Arba jei Lietuvoje pasirodymai yra labai reklamuojami, čia dažnai tiesiog dėl reklamos stokos galima netyčia ir gerus koncertus praleisti. Šią vasarą, diena iki koncerto sužinojau, jog gros „Florence and the Machine“, bet bilietų jau nebepavyko gauti.
- Domiesi muzika, literatūra. Kaip būdamas profesionaliu futbolininku suderini savo pomėgį kultūrai.
- Tai netrukdo vienas kitam. Man tai yra įdomu, o iš kitos pusės ir geresniu futbolininku daro.
- Ką galėtum palinkėt „Sveiks Valio“ skaitytojams?
- Pagerbinėti komandas pasisveikinimu „Sveiks valio!“
(Unikalus komandų tarpusavio pasisveikinimas prieš rungtynes, gyvuojantis tik Lietuvoje. - aut.past.)
