„Mūsų vizualinis ir garsinis palaikymas negali prilygti Europoje kuriamai atmosferai. Pas mus nebūna fajerių. Tiesa sakant, pas mus net įsigyti juos yra be galo sunku. Mūsų palaikymas nėra reikiamo lygio ne todėl, kad nežinome, kaip jis turi atrodyti. Ir ne todėl, kad mes nenorime jo kurti. Mes tiesiog esame stipriai apriboti valdžios. Pagal visuotinį suvokimą, mes net nesame ultros. Tačiau turint omenyje mūsų sąlygas – manau, kad vis dėlto esame“ – sako Beijing Guoan fanas.
Pirmosios Ultrų grupuotės Kinijoje atsirado prieš 15 metų ir nuo to laiko ne tik išgyveno, bet ir pasistūmėjo į priekį. Ultros Kinijoje užgimė per pankų muziką ir judėjimą. To pasėkoje stadionuose atsirado originalių, ne iš kitų šalių nukopijuotų, skanduočių bei tekstų, perimtų iš pankų grupės Mi San Dao (youtube nuoroda komentare. Šią dainą, pasak Kinijos fanų, skanduoja apie 90 proc. ultrų visoje šalyje ir ji tampa futbolo himnu).
Ultrų lyderiai pripažįsta, kad ultroms išlikti ir judėjimui išgyventi, reikia milžiniškų pastangų, kadangi valdžia ir policija nuolat stengiasi riboti beužgimstančią fanų kultūrą. Kinijos miestų gatvėse plika akimi nepajusite, kad egzistuoja fanų grupuotės. Fanai stengiasi nenešioti atributikos be reikalo ir taip neatkreipti į save valdžios dėmesio. Visgi pasipriešinimo dvasia turi ir privalumų. Tai skatina plėsti fanų bazę, pritraukti jaunimo ir kurti savitą, į nieką nepanašią ultrų kultūrą.