Paaiškėjus, jog „Newcastle“ klubas po ilgų derybų buvo parduotas naujiesiems savininkams iš Saudo Arabijos, šio klubo fanus apėmė euforija ir naujos bei pergalingos eros nuojauta. Komandos gerbėjai tikisi, jog klubui pavyks atkartoti kitų, turtingiems savininkams priklausančių, klubų sėkmės istorijas.
„Chelsea“, „Manchester City“ bei „PSG“ klubai jau pasiekė skambių pergalių ir toliau išgyvena sėkmingiausius savo istorijos periodus. „Sveiks valio“ siūlo prisiminti kitus klubus, kurie turėjo turtingus šeimininkus ir didelėmis investicijomis mėgino įsitvirtinti pasaulio futbolo elite.
Vieniems tai pavyko, kitiems teko nusivilti. Jūsų dėmesiui chronologine tvarka pristatomi septyni garsiausi pinigų pumpavimo projektai, kurie jau laikomi uždarytais ir pasibaigusiais.
Preston North End: pirmosios algos, legionieriai ir kaltinimai futbolą verčiant verslu. Anglijos futbolas žengia profesionalumo keliu
Williamas Sudellis (1850-1911) šiais laikais būtų pavadintas finansinio „fair play“ laužytoju. Klubo žaidėjas, treneris ir savininkas laikomas pirmuoju, kuris nustojo vaidinti, jog laikosi tuometinių taisyklių ir to neneigdamas pradėjo mokėti algas žaidėjams.
W. Sudellio laikais futbolas sparčiai populiarėjo ir traukte traukė žiūrovus, kurie dar ir mokėdavo pinigus už bilietus. Visgi anuomet galiojo tvarka, jog žaidėjai yra gamyklų darbuotojai, kurie už futbolą negauna jokio atlygio.
W. Sudellis į tai nusispjovė. Jo žaidėjai vis daugiau treniravosi ir vis mažiau dirbo, o už savo žaidimą ėmė gauti tuomet dar nelegalias pajamas. Maža to - W. Sudellis ėmėsi neregėto dalyko. Siekdamas sustiprinti savo komandą jis pradėjo samdyti gerus škotų žaidėjus - pirmuosius legionierius - su kurias neturėjo sau lygių visoje Anglijoje.
„Preston North End F.C.“ komandą galima laikyti pirmąja, kuri žengė profesionalumo keliu. Klubas turėjo gerus vietinius žaidėjus ir puikius legionierius, nuolat treniravosi, turėjo gerą trenerį (minima, jog W. Sudellis pirmasis išrado ir naudojo taktinę lentą treniruočių metu) ir daug pinigų.
W. Sudellis, nors ir paskatino visą Anglijos futbolą tobulėti, anuomet nebuvo laikomas herojumi. Priešingai – buvo manyta, kad jis griauna nusistovėjusią tvarką ir konkuruoja nesąžiningais būdais. Klubą smerkė varžovai ir baudė šalies federacija.
Klubas buvo metams pašalintas iš visų varžybų. Motyvas - W. Sudellio veiksmai kėlė riziką, kad futbolas taps verslu, o ne socialiniu reiškiniu.
Kai klubui sekėsi blogiau, jis iš sau priklausančios įmonės paėmė 5 000 svarų sterlingų ir panaudojo pinigus klubo tikslams. 1895 m. už sąmoningą įmonės padėties bloginimą jam buvo skirta treji metai kalėjimo. Tuomet teisėjai pasibaisėjo, jog „pinigai buvo atimti iš darbininkų ir panaudoti kažkokiems žaidimams“.
Millonarios: Kolumbija moka geriausius atlyginimus pasaulyje, futbolo žvaigždės renkasi į El Dorado lygą, lietuvis vartininkas ir pirmoji FIFA kova prieš super lygą
1948 metais Kolumbijoje įvyko vietinių klubų ir šalies futbolo valdžios konfliktas. Klubai spjovė į futbolo federacijos taisykles, įkūrė savo lygą ir ėmėsi neįtikėtino futbolo piratavimo superkant garsiausias to meto žvaigždes, nemokant kompensacijų jų klubams.
Tai buvo turbūt pirmoji „super lyga“, kurią valdė klubai ir kuri išsprūdo iš FIFA ir šalies federacijos kontrolės.
Į šalies klubus plūstelėjo žaidėjai ne tik iš pietų Amerikos, bet ir Europos, paversdami Kolumbijos čempionatą pačiu pajėgiausiu planetoje. Būsima Madrido „Real“ legenda Di Stefano, vienas geriausių visų laikų Argentinos žaidėjų A. Pedernera bei kiti garsūs argentiniečiai iš gimtinės persikėlė į Kolumbiją.
Turtingiausių klubų vilionėms neatsispyrė ir europiečiai. „Manchester United“ žaidėjas Charlie Mittenas prieš išvykdamas į Kolumbiją paprašė savo trenerio, legendinio Matto Busby, patarimo. Šis savo žaidėjui patarė kuo greičiau krautis lagaminus ir neatsisakyti tokios dosnios progos. Reikia priminti, jog anuomet pokario Anglijoje vyravo skurdas ir žmonės maisto produktus galėjo įsigyti tik už specialius talonus, neviršijant nustatytos kvotos.
Daugiausiai pinigų ir žvaigždžių buvo „Millonarios“ klube. Ši komanda neturėjo sau lygių ne tik Kolumbijoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Madrido „Real“ 50 metų jubiliejui skirtas turnyras baigėsi madridiečių sutriuškinimu ir „Millonarios“ triumfu. Pasaulio žiniasklaida išgarsino komandos žaidimo stilių pakrikštiję jį „Mėlynuoju baletu“ (El ballet azul).
Visgi per tą trumpą El Dorado lygos istoriją „Millonarios“ vieną kartą neiškovojo čempionų titulo. Juos sustabdė „Caldas“ komanda. Jos vienas geriausių ir populiariausių žaidėjų buvo lietuvis Vytautas Kriščiūnas, kuris deja mirė vos po kelerių metų po triumfo čempionate.
Lyga ir daugelis klubų nustojo gyvuoti 1954 metais, kuomet FIFA vis dėlto privertė šią lygą priimti tarptautines taisykles. FIFA jau prieš tai buvo eliminavusi Kolumbiją iš tarptautinio rinktinių futbolo, o individualios sankcijos ėmė grėsti ir pavieniams žaidėjams.
Galiausiai buvo rastas kompromisas, Kolumbija grįžo į FIFA futbolo piramidę, o klubai dar sugebėjo parduoti savo žaidėjus, su kuriais anksčiau pasirašė sutartis be jokių perėjimų mokesčių ankstesniems klubams.
Madrido „Real“: Santiago Bernabeu veda Madrido klubą į pasaulinę šlovę.
Santiago Bernabeu „Real“ prezidentu tapo 1945 m. ir iškart ėmėsi didelių investicijų. Buvo atstatytas per pilietinį karą nukentėjęs stadionas bei treniruočių bazė, įsteigta klubo jaunimo akademija ir prasidėjo pasaulinio garso žvaigždžių pirkimas, kuris tapo klubo vizitine kortele ilgiems metams.
Komandą sustiprino jau minėtas Alfredo Di Stefano. Nors pats futbolininkas jau buvo sukirtęs rankomis su „Barcelona“, tačiau įsikišus Ispanijos diktatoriui Franco, Di Stefano tuojau pat persikėlė į sostinę, kur tapo šio klubo legenda. Komandoje atsirado ir daugiau pajėgių pasaulinio garso žvaigždžių: prancūzas auksinio kamuolio laimėtojas Raymondas Kopa, vengras Ferencas Puskasas, vokietis Günteris Netzeris bei talentingi ispanai nuo del Bosque iki Amancio.
Santiago Bernabeu inicijavo Europos valstybių čempionų turnyrą, kuris vėliau evoliucionavo į Čempionų lygą. Pirmuosius 5 šio turnyro trofėjus susirinko „Real“ ir iki šiol išlaiko tituluočiausio Europos klubinių turnyrų klubo vardą.
Cosmos: kaip dėl Pele teko įsteigti futbolo lygą.
Brazilijos valdžia oficialiai įvardijo Pele nacionaliniu turtu, kad turėtų teisinį saugiklį ir užkirstų kelią jam išvykti iš tėvynės. 1975 metų Pele persikėlimas į New Yorko „Cosmos“ sukėlė nepasitenkinimą Brazilijoje, o žaidėjo sprendimą kritikavo Brazilijos Prezidentas. Įsikišti teko net Baltiesiems rūmams.
Pele pasirašė 4,5 mln. dolerių vertės kontraktą, kai tuometinės didžiausios beisbolo, amerikietiško futbolo ar krepšinio žvaigždės uždirbdavo iki 200.000 dolerių.
Garsiausias pasaulio futbolininkas atkeliavo į šalį, kurioje futbolo iki tol tiesiog nebuvo. Jokių lygų, jokių čempionatų ir jokių žiūrovų, tačiau „Cosmos“ vadovybės tai nei kiek netrikdė. Komandą papildė Italijos rinktinės puolėjas Giorgio Chinaglia, kuris iš karto pradėjo demonstruoti neįtikėtiną rezultatyvumą, ir galiausiai vienas geriausių pasaulio žaidėjų Franzas Beckenbaueris.
Prasidėjo tikra futbolo revoliucija JAV. Pilni stadionai, ažiotažas, reklamos, televizija ir kita JAV įprasta rinkodara. Žaidėjai tapo populiaresni už roko žvaigždes bei gyveno naktinių klubų, limuzinų ir kitų linksmybių kupiną gyvenimą. Žiūrint į dabartinį futbolo pasaulį, atrodo, kad New York Cosmos sugebėjo aplenkti laiką.
Visgi šlovės laikotarpis truko trumpai. 1977 metais Pele baigė karjerą, susidomėjimas mažėjo ir galiausiai klubas žlugo.
AC Milan: Pirmasis oligarchas prezidentas - Silvio Berlusconi era
Silvio Berlusconi yra kultinė ir dabar jau beveik mitinė Italijos asmenybė. 1986 metais jis tapo Milano prezidentu ir užtikrino klubui bene sėkmingiausią periodą istorijoje.
Visų pirma Silvio išgelbėjo klubą nuo bankroto ir išsyk pasirašė kontraktus su trimis olandais: Ruudu Gullitu, Marco van Bastenu bei Franku Rijkaardu. Komandos vairas buvo perduotas Arrigo Sacchi, kylančiai trenerių pasaulio žvaigždei. Tai buvo puikus sprendimas, nes Sacchi yra vienas iš nedaugelio trenerių futbolo istorijoje, kurie darė įtaką visam tolimesniam futbolo vystymuisi.
„AC Milan“ tuo metu ėmė dominuoti tiek stipriausioje pasaulio lygoje Serie A, tiek Europoje. Tokius rezultatus užtikrino ne tik minėti olandai, bet ir Sacchi taktiniai sprendimai bei geležinė gynyba su anuomet elitine Maldini, Baresi, Coastacurta bei Donadoni gynybine linija.
Vėliau komandos vairą perėmė Capello ir galiausiai Ancelotti, o komandoje visuomet buvo pasaulinio garso žvaigždžių ir skambių perėjimų.
Silvio Berlusconi era galutiniai baigėsi 2008 metais.
Madrido „Real“: Galacticos era, populiariausias klubas ir Florentino Perezo mėginimas perspjauti Bernabeu
2000 metais Florentino Perezas tapo klubo prezidentu ir ėmė vykdyti savo pažadus, kurie jo rinkiminės kampanijos metu atrodė kaip populistiniai. Buvo žadėta panaikinti 270 milijonų eurų skolas, rekonstruoti klubo infrastruktūrą ir į komandą atvežti pasaulio garso žvaigždžių.
Prasidėjo neregėti dalykai. Iš didžiausių priešininkų persiviliotas portugalas Luisas Figo, o vėliau kiekvieną vasarą komandą papildydavo vis nauja ryški žvaigždė: Zinedine‘as Zidane‘as, Ronaldo, Beckhamas, Cannavaro.
„Real“ tuo laikotarpiu tapo populiariausia, vertingiausia, labiausiai atpažįstama ir daugiausiai marškinėlių parduodanti komanda. Nors ekipa ir laimėjo keletą trofėjų, tačiau sportiniai pasiekimai toli gražu nebuvo įspūdingi, o komandos žaidimas galutinai sugriuvo Madridą palikus treneriui Vincente del Bosque bei saugui Claude‘ui Makelele.
Guangzhou Evergrande: vertingiausias pasaulio futbolo klubas ir drebanti žaidėjų rinka
Kinija visuomet turėjo didelių ambicijų ekonomikoje, politikoje, sporte ir visose kitose srityse. Stiprėjant šalies ekonomikai tos ambicijos ėmė materializuotis bauginamu greičiu ir Kinija vis dažniau atsidurdavo dominuojančiose pozicijose skirtingose sferose.
Kuomet Kinija atsigręžė į futbolą, daugelis tikėjo, jog šios sporto šakos ateitis yra Azijoje. Visa Kinijos aukščiausia lyga pradėjo švaistytis pinigais, o šios šalies garsiausias klubas Guangzhou Evergrande 2016 metais žurnalo „Forbes“ duomenimis tapo pačiu vertingiausiu futbolo klubu pasaulyje
Tos vasaros Kinijos lygos pirkinių suma aplenkė pačią „Premier“ lygą. Klubams išties pavyko pritraukti garsių žaidėjų, dalis jų į Aziją išvyko pačiame jėgų žydėjime ir dar sugebėjo grįžti atgal į Europą bei toliau žaisti pačiu aukščiausiu lygiu.
Visgi šis futbolo vystymo projektas akivaizdžiai nepasiteisino, nedavė jokios ilgalaikės naudos nei lygai nei rinktinei, pinigų švaistymas suerzino visuomenę ir galiausiai projektas buvo nutrauktas įvedant legionierių limitus, algų kepures ir kitaip ribojant garsių žvaigždžių importą.
Nuo Guangzhou Evergrande klubo pasitraukė rėmėjai, o šio klubo statomas vienas įspūdingiausių pasaulio stadionų, kuris turėtų būti baigtas kitais metais, gali likti be šeimininko. Rėmėjai perduoda klubo akcijas vietos valdžiai, kuri neatmeta galimybės skelbti bankroto procedūrą.
