Sveikiname su didinga diena – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu!
Kovo 11-osios aktas pakeitė lietuvių gyvenimus. Su dideliais iššūkiais teko susidurti sporto organizacijoms, kurios siekė tarptautinio pripažinimo.
UEFA ilgai delsė priimti Lietuvą į savo šeimą, jai spaudimą darė rusai. Tik 1992 metų balandį LFF tapo pilnateise UEFA nare.
O pirmąsias rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė vos po nepriklausomybės atkūrimo. 1990-ųjų gegužę mūsiškiai lankėsi broliškoje respublikoje Sakartvele. Draugiškos rungtynės Tbilisyje baigėsi draugišku rezultatu 2:2.
Tiesa, vadinti tą komandą rinktine būtų ne visai tikslu, nes Tbilisyje žaidė Vilniaus „Žalgiris“, treniruojamas Benjamino Zelkevičiaus. Tačiau vyrai tos išvykos metu pasivadino Lietuvos rinktine, o futbolo metraščiuose tai priimta laikyti kaip futbolo rinktinės krikštą. Gruzinams tuo metu atstovavo žaidėjai iš vietos klubų.
„Tribūnose plazdėjo mūsų trispalvė. Širdis virpėjo matant ją, tačiau realaus suvokimo, kad jau atstovaujame Lietuvai, dar nebuvo“, – po daugelio metų prisiminė Valdas Ivanauskas.
55 tūkst. gruzinų stadione negailėjo ovacijų Lietuvos rinktinei. Svečiai į priekį išsiveržė 12 min., kai 11 m baudinį realizavo Arminas Narbekovas (nuotraukoje). Už tai jis buvo apdovanotas 1 tūkst. rublių – tokia premija pažadėta šių istorinių rungtynių pirmo įvarčio autoriui. Vėliau įsižaidė ir šeimininkai, lyginę rezultatą. Antrą įvartį svečiams pelnė Virginijus Baltušnikas, o arbitras Velodi Miminošvilis užfiksavo lygiąsias 2:2.
Po rungtynių B. Zelkevičius prisipažino, kad tokio šilto ir svetingo priėmimo su komanda nebuvo sulaukęs niekur.
Namo žalgiriečiai neskubėjo. Jie tęsė viešnagę Sakartvele ir sužaidė dar ketverias draugiškas rungtynes su vietos klubais. Įdomu, kad po šios kelionės žaisti į Sakartvelą persikėlė Robertas Fridrikas, Romas Mažeikis, V. Baltušnikas ir Ričardas Zdančius.
Galiausiai futbolininkai į Lietuvą sugrįžo su 4,4 tūkst. rublių – tiek gruzinai paaukojo lietuviškam antiblokados fondui.
1990-ųjų pasaulio čempionato išvakarėse lietuvių delegacija – treneriai B. Zelkevičius ir Vytautas Jančiauskas bei LTOK generalinis sekretorius Janis Grinbergas – apsilankė FIFA būstinėje Šveicarijoje, prašydami juos grąžinti į pasaulinę futbolo šeimą.
Mūsiškiai sulaukė teigiamos reakcijos, bet jiems buvo užsiminta, kad su SSRS reikia tartis gražiuoju. Lietuvos futbolo pripažinti nenorėjo FIFA viceprezidentas, sovietų sporto funkcionierius Viačeslavas Koloskovas. Šis rusas visais įmanomais būdais stengėsi blokuoti Lietuvos stojimą į FIFA ir UEFA. Todėl visateise šių organizacijų nare LFF tapo tik praėjus beveik dvejiems metams.
