Po trijų karų (Krymo, Antrojo Pasaulinio bei Arabų šalių – Izraelio konflikto) daugeliui Palestinos gyventojų teko pabėgėlių dalia. Žmonės bėgo į kaimynines Jordaniją bei Sirija, tačiau didžiausia Palestinos gyventojų bendruomenė susibūrė netikėtoje vietoje – Čilėje.
Kur bendruomenė, ten ir futbolas. Dar 1920 metais vietos palestiniečiai Osorno mieste įkūrė savo klubą „Club Deportivo Palestino“. (Vėliau klubas persikėlė į Santjagą.)
Po 32 metų gyvavimo klubas buvo pripažintas profesionaliu ir pradėjo žaisti antroje Čilės futbolo lygoje. Šį klubą turbūt galima vadinti pirmuoju pabėgėlių futbolo klubu pasaulyje.
Pasaulyje dažnai tokie idėjiniai klubai būna nišiniai ir nesivaržo dėl šalies aukščiausių padovanojimų. Visgi „Palestino“ gali didžiuoti ne tik dvejais Čilės čempionų vardais, bet ir trimis šalies futbolo taurėmis (paskutinė iškovota 2018 metais). Pats sėkimingiausias laikotarpis šiam klubui buvo 8-as dešimtmetis, kuomet 1972 metais tapę antros lygos čempionais, pergalių kelią pratęsė dukart keldami šalies taurę (1975, 1977) bei 1978 m. – aukščiausios lygos trofėjų. 1979 m. taip pat rungtyniavo Copa Libertadores turnyre, kuriame pateko į antrą grupių etapą (pusfinalio atitikmuo).
„Palestino“ turi ir moterų futbolo komandą, kuri taip pat žaidžia aukščiausioje šalies moterų futbolo lygoje.
Klubo spalvos, kaip nesunku nuspėti, atitinka Palestinos vėliavos spalvas, o 8000 vietų talpinančiame stadione Santjago mieste mirga patriotinės juodai baltu raštu galvą dengiančios skaros (tradiciniai Keffiyeh).
„Palestino“ tapo klubu, už kurį serga ir kurį seka ne tik Čilės, bet ir viso pasaulio palestiniečiai. Tad akivaizdu, kad kyla ir tarptautinės politikos įtampų.
2014 metais „Palestino“ klubo aprangos buvo labai išradingos. Be jau minėtų Palestinos spalvų, skaičius „1“ numeryje ant žaidėjų marškinėlių buvo tokio šrifto, kuris buvo akivaizdi aliuzija į Palestinos žemėlapio kontūrus, gyvavusius iki 1947 metų Jungtinių tautų rezoliucijos, įkuriant Izraelio valstybę. T. y. ant marškinėlių atsirado žemėlapis, kurios ignoruoja Izraelio egzistavimą.
Tai be abejo supykdė Izraelį. Čilės žydų bendruomenė kreipėsi į Čilės futbolo federaciją, kuri liepė nepainioti sporto ir politikos ir skyrė finansinę sankciją „Palestino“ klubui. Pastarasis gynėsi, kad istorija nėra politika ir toks žemėlapis simbolizavo kadaise buvusius Palestinos kontūrus.
Kitų klubų sirgaliai šiuo atveju palaikė „Palestino“ ir įvairiais protestais stadione išreiškė savo nepritarimą federacijos sprendimui. Klubo marškinėliai tapo kultiniais, šio dizaino marškinėlių pardavimai išaugo ženkliai bei išplito po visą pasaulį. Juos iki šiol galima rasti e-parduotuvėse internete.
Nors naujai prisijungę žaidėjai iš pradžių gali ir nejusti jokio politinio atspalvio „Palestino“ klube, tačiau po kelių sezonų, vis daugiau bendraujant su sirgaliais, galima suprasti, ką palestiniečiams reiškia šio klubo spalvos.
2014 metais Palestinos prezidentas Mahmud Abbas net pasiuntė žinut klubo žaidėjams ir sirgaliams, jog „Palestino“ yra kaip antra nacionalinė rinktinė Palestinos žmonėms.
Šiuo metu po 16 turų „Palestino“ Čilės aukščiausioje lygoje užima 14-tą vietą, 18-kos komandų turnyre.
