Bukarešto „Steaua“ 1986 metais laimėjo Europos taurę (dabartinę čempionų lygą). Komunistinės ir skurdžios valstybės stipriausia komanda tuomet demonstravo išties nuostabų futbolą. Vienas pagrindinių tos komandos žaidėjų buvo Miodragas Belodedici.
Jis po penkių metų kartu su Belgrado „Crvena zvezda“ dar kartą triumfavo finale ir užfiksavo unikalų pasiekimą – Belodedici gali didžiuotis dukart laimėjęs čempionų lygą su dvejomis skirtingomis komandomis. Abu kartus jis žaidė finale.
Beje abu kartus jis atstovavo „žvaigždėms“, kadangi „Steaua“ rumuniškai reiškia žvaigždę, o „Crvena zvezda“ – raudoną žvaigždę.
M. Belodedici karjeros pradžia ir triumfas Europoje
Belodedici gimė Rumunijoje, Socolo mieste, šalia Jugoslavijos sienos serbiškoje šeimoje. Pradėjęs žaisti futbolą, jis anksti atkreipė specialistų dėmesį ir būdamas 18 metų jau prisijungė prie Bukarešto „Steaua“. Anuomet šiam klubui vadovavo Valentinas Ceausescu – garsiojo Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu sūnus.
Su valdžia susijęs klubas anuomet turėjo senstančią sudėtį, kuri negalėjo patenkinti užgautų ambicijų. Bukarešto „Dinamo“ demonstravo ypač gerus rezultatus tiek Rumunijoje, tiek Europoje, o tai tiek Valentiną Ceausescu, tiek visus Bukarešto „Steaua“ sirgalius kaip reikiant pykdė. Naujai lipdomoje sudėtyje Belodedici greitai gavo progų pasireikšti.
Atjaunėjusi komanda jau antrąjį sezoną pradėjo drebinti Europą savo trumpais, grakščiais perdavimais, technišku bei labai patraukliu futbolu. Varžovai krito vienas po kito ir galiausiai buvo pasiektas finalas, kuriame Bukarešto „Steaua“ susikovė su „Barcelona“.
Nei pagrindinis laikas, nei pratęsimas nugalėtojo neišaiškino, tad po nulinių lygiųjų sekė baudinių serija, kurioje katalonai prašovė visus keturis kartus, o Rumunijos klubas šventė istorinę pergalę.

Pabėgimas iš komunistinio režimo
Po pergalės klubą, miestą ir visą šalį apėmė euforija. O Belodedici kaip tik tuomet ėmė kurpti pabėgimo iš šalies planą. Jis turėjo giminių Italijoje, tačiau nuo vaikystės sirgo už Belgrado „Crvena zvezda“ ir svajojo persikelti į tuometinės Jugoslavijos sostinę.
Komandos vadovas Valentinas Ceausescu buvo pakilios nuotaikos, tad Belodedici pasinaudojęs tinkama proga išprašė savo paso (Ceausescu išduodavo dokumentus prieš skrydį į užsienį ir po jo vėl surinkdavo pasus). Jis iškaulijo trumpos kelionės į Belgradą pas savo gimines, o Ceausescu patikėjo, jo žaidėjas grįš po savaitės.
Vos kirtęs sieną, Jugoslavijoje Belodedici pasiprašė politinio prieglobsčio, o Rumunijoje už akių įsiteisėjo 10 metų įkalinimo nuosprendis.
Belodedici nedelsiant nukeliavo į „Crvena zvezda“ administraciją, kurioje jam kurį laiką teko aiškinti kas jis toks. Kai atsakingi žmonės pagaliau susiprotėjo, jog į komandą prašosi vienas geriausių pasaulio gynėjų, nedelsiant imta tvarkyti visus formalumus.
„Crvena zvezda“ etapas
Visgi Belodedici teko palūkėti, kadangi kaip jau visi esame įpratę, diktatoriams į pagalbą atskubėjo ir FIFA, ir UEFA. Belodedici buvo apkaltintas kontrakto su Bukarešto „Steaua“ negerbimu, todėl susilaukė vienerių metų diskvalifikacijos. Neįtikėtina, bet galingosios futbolo organizacijos iš super talentingo žaidėjo atėmė vienerius metus karjeros.
Atbuvęs sankciją Belodedici su komandos draugais sudarė labai rimtą jėgą Europoje, kuri 1991 metais tapo stipriausia Europoje, o pats Belodedici antrajame savo finale sėkmingai realizavo baudinį į Marselio „Olympique“ vartus.

Belodedici taip pat dalyvavo garsiosiose Zagrebo „Dinamo“ ir „Crvena zvezda“ rungtynėse, kurios tapo Kroatijos karo pranašu.
Štai tokiame istorijos virsme žaidė šis techniškasis Rumunijos gynėjas.
Tolimesnė karjera
Vėliau Belodedici išbandė savo jėgas Ispanijos ir Meksikos aukščiausiose lygose, kol galiausiai grįžo į Bukarešto „Steaua“, kuriame ir pabaigė savo karjerą. 1994 metais Belodedici su Rumunijos rinktine nukeliavo iki ketvirtfinalio pasaulio čempionate.
Šiuo metu Belodedici dirba Rumunijos futbolo federacijoje.