Pirmieji šio straipsnio skaitytojai – Sveiks Valio! Patreonai, kurie ir toliau gaus išskirtinius straipsnius pirmieji. Dėkojame jiems ir taip pat kviečiame jungtis www.patreon.com/sveiksvalio jei palaikote spausdinto futbolo žurnalo idėją.
Anksčiau „Sveiks Valio“ aprašė Lietuvos rinktinės draugiškas rungtynes Brazilijoje ir Čilėje. Šį kartą – trečias ir paskutinis pasakojimas apie mūsų futbolininkų kelionę į Pietų Ameriką ir kovą su galinga Argentinos rinktine. Tai įvyko prieš 21 metus – 1999-ųjų birželio 26 dieną.
VILMANTAS REMEIKA
Ar galite įsivaizduoti, kad dabartinė Lietuvos rinktinė su Argentina sužaistų lygiosiomis? Kad ir be įvarčių? O prieš 21 metus nutiko būtent taip.
1999 metų birželį Lietuvos futbolininkai sulaukė kvietimo atvykti į Buenos Aires. Jų varžovė Argentinos nacionalinė komanda tuo metu ruošėsi Pietų Amerikos čempionatui ir surinko visą savo žvaigždyną. Jame ryškiausiai spindėjo Diego Simeonės, Javiero Zanetti, Martino Palermo, Walterio Samuelio, Arielio Ortegos, Roberto Ayalos ar Juano Pablo Sorino pavardės. Prie „Albiceleste“ stovėjo charizmatiškasis Marcelo Bielsa.
„Ten buvo visos žvaigždės ir tokia saugų linija... O mes nuvažiavome su komanda, kurios daugumą sudarė Lietuvos čempionato žaidėjai, – „Sveiks Valio“ pasakojo rinktinę tuo laikotarpiu treniravęs Kęstutis Latoža. – Bet nieko, neišsigandome, susikaupėme ir kovojome. Už tą kovingumą futbolininkams buvau labai dėkingas.“
Būtent M. Bielsa vietos žiniasklaidoje išreiškė nuostabą bei pasipiktinimą savo šalies futbolo federacijos sprendimu draugiškoms rungtynėms pasikviesti nežinomus varžovus iš Lietuvos. Vėliau treneriui teko atsiprašyti.
Argentinos futbolo garsenybės taip ir nerado būdų, kaip pramušti masyvią lietuvių gynybą ir žiūrovai iš Buenos Airių „Velez Sarsfield“ klubui priklausiusio stadiono skirstėsi suirzę.
Lietuvos rinktinės strategas K. Latoža garsėjo kaip atsargaus futbolo šalininkas ir didesnį dėmesį skirdavo gynybai. Ypač per rungtynes su aukštesnio meistriškumo varžovais.
Įsimintiname mače dalyvavęs žalgirietis Žydrūnas Grudzinskas vėliau su šypsena pasakojo, kad K. Latoža žaidėjams pasakęs gintis taip, kad net musė pro juos nepraskristų.
„Sakiau, – prabėgus dviem dešimtmečiams, šyptelėjo K. Latoža. – Teko įvairių žodžių paieškoti, kaip žaidėjus tinkamai nuteikti. Nebuvo sunku numatyti, kad tose rungtynėse dominuos Argentina. Laikraščiuose pasirodė straipsniai, kaip mus triuškins ir M. Bielsos kandus interviu, kad jis nemato reikalo žaisti su tokiais silpnais varžovais. Papasakojau tai futbolininkams, parodžiau laikraščius, ir jie dar labiau mobilizavosi.“
Tą 1999-ųjų birželio 26-osios vakarą lietuviams sekėsi, o vartininkas Pavelas Leusas rodė stebuklus.
Retkarčiais išpuolių surengdavo ir lietuviai. Vienos kontratakos metu po galingo Tomo Ramelio smūgio kamuolys sudrebino šeimininkų vartų skersinį. Už galinės linijos tribūnoje susirinkę Argentinos lietuviai buvo įsitikinę, kad leisdamasis kamuolys kirto vartų liniją. Tačiau teisėjas iš Urugvajaus Danielis Bello nesiryžo priimti nepopuliaraus sprendimo.
Rungtynės baigėsi 0:0, o Lietuvos futbolininkai pasisėmė vertingos patirties.
„Tuomet ir supratau, kodėl mes uždirbame 500 dolerių per mėnesį, o argentiniečiai – 500 tūkstančių“, – konstatavo Ž. Grudzinskas.
„Jėgų aikštėje buvo palikta labai daug. Rungtynių pabaigoje mūsiškiai klupo lygioje vietoje iš nuovargio ir išsekimo, – prisiminė K. Latoža. – Jie atidavė viską, bet buvo vieningi ir nusipelnė to rezultato.“
Kaip ir Brazilijoje bei Čilėje, lietuviai sulaukė išskirtinio vietos futbolo aistruolių dėmesio, jiems teko ilgai raityti autografus. Tradiciškai buvo susitikta su vietos lietuvių bendruomene. Jos nariai prisipažino seniai nejautę tokio pasididžiavimo jausmo ir dėkojo už didele švente tapusias kovingas rungtynes.
„Įspūdžiai išlikę patys maloniausi. Jau vien galimybė išmėginti jėgas su tokio aukšto lygio rinktine futbolą dievinančioje šalyje mus jaudino. O vietos lietuviai buvo labai laimingi, netgi ašarą nubraukė. Sakė, kad Lietuva buvo garsi tik krepšinio laimėjimais, o mes parodėme, kad ir futbolą mokame žaisti“, – prisiminė K. Latoža.
Po rungtynių Buenos Airėse lietuviams dar buvo atsiradusi proga pratęsi nuotykį kaimyniniame Urugvajuje, tačiau sportinė ekspedicija netrukus buvo baigta.
„Mūsų kelionės organizatorius ir agentas užsiminė, kad įmanoma surengti rungtynes ir su Urugvajaus rinktine. Mes neprieštaravome. Vis tik tos kalbos ir liko kalbomis, nes tokie tarpvalstybiniai susitikimai taip greitai nesuderinami“, – sakė K. Latoža.
O netrukus vykusiame „Copa America 1999“ čempionate Paragvajuje argentiniečiai grupės turnyre 3:1 įveikė Ekvadorą ir 2:0 Urugvajų, bet 0:3 pralaimėjo Kolumbijai. Pastarosios rungtynės išskirtinės tuo, kad Martinas Palermo mušė tris 11 m baudinius, bet nesugebėjo realizuoti nė vieno.
Ketvirtfinalyje Argentina 1:2 pralaimėjo būsimajai turnyro čempionei Brazilijai.
Draugiškos rungtynės
Argentina – Lietuva 0:0
Buenos Airės, 11,3 tūkst. žiūrovų. Teisėjas – D. Bello (Urugvajus).
Argentina: G. Burgosas, R. Ayala, J. P. Sorinas (67' D. Cagna), H. Ibarra, D. Simeone, W. Samuelis, J. Zanetti, M. Palermo, A. Ortega (46' G. Barrosas Schelotto), G. Lopezas (60' K. Gonzalezas), J. R. Riquelme.
Lietuva: P. Leusas, A. Sorokinas, M. Skinderis, M. Samusiovas (84' R. Vainoras), G. Žutautas, Ž. Grudzinskas, A. Tereškinas, I. Stumbrys (37' O. Buitkus), A. Preikšaitis, T. Ramelis (77' A. Steško), I. Morinas (74' A. Kšanavičius).
