Lietuvos futbolo federacijos valdymo sistemos tema viešai primenama reguliariai. Unikalūs, uždari ir savųjų klaną ginantys LFF įstatai prieš kelerius metus net FIFA atstovės buvo įvertinti kaip ydingi.
ARTŪRAS ŽARNOVSKIS
Visgi LFF valdžių kaita rimtų pokyčių neatnešė, nes naujieji futbolo gelbėtojai nelabai ką tepakeitė. Bet kuris su LFF ūkiu susipažinęs paprastas futbolo gerbėjas tai puikiai supranta, o mažiau susipažinusius ir savo reikaluose paskendusius politikus mėgstama „gydyti“ prisidengiant mistiniais – ir kaip jau ne kartą įrodėme – nebūtinai teisingais FIFA ar UEFA reikalavimais.
Dar vienas pamėgtas LFF užsiėmimas – viešinti sau patogius ir iš konteksto ištrauktus pavyzdžius iš Latvijos ir Estijos federacijų valdymo bei su jais supažindinti kaip su sektina praktika. Ne kartą girdėjome LFF vadovus kartojant, esą toks pavyzdys taikomas ir Latvijoje, taip daro ir latviai, tokį sprendimą priėmę ir latviai ir t.t. (tinka ir estai)
Šiais laikais nesunku pasidomėti, kaip tvarkomasi ne tik Latvijoje (ar šie kaimynai su nemažesne futbolo krize mums turi būti pavyzdžiu?). Todėl pasidomėjome ir platesnės Europos futbolo federacijų darbo principais. „Sveiks Valio“ pateikia devynių atsitiktinai atrinktų UEFA priklausančių federacijų valdymo modeliais ir juos lygina su dešimtąja – LFF.
Konferencijos, Generalinės asamblėjos, Kongresai
Pasaulio futbolo federacijose tai pats aukščiau valdymo organas, dažniausiai susirenkantis kartą per metus. Šiuose visuotiniuose susirinkimuose keičiami įstatai, renkama futbolo vadovybė, tvirtinami metiniai biudžetai, ataskaitos ir priimami kiti strateginiai sprendimai.
Lietuvoje, priešingai nei daugelyje užsienio federacijų, Vykdomojo komiteto nariai nėra renkami LFF konferencijoje, tačiau joje renkamas prezidentas. Viceprezidentų rinkimai iš LFF konferencijos prerogatyvos taip pat atimti nuo 2020 metų vasaros.
LFF konferenciją sudaro 95 delegatai iš 10 Lietuvos apskričių ir 9 specializuotų asociacijų (pvz. salės futbolo, moterų futbolo, masinio futbolo ir t.t.).
Palyginimui, į Lenkijos futbolo federacijos generalinę asamblėją susirenka 118 balsavimo teisę turinčių asmenų, iš kurių 60 atstovauja regionams, po du atstovus deleguoja kiekvienas iš 16 Lenkijos aukščiausios futbolo lygos klubų, dar po vieną atstovą deleguoja visos 18 antrojo diviziono komandų. Likę delegatai atstovauja salės futbolui, moterų futbolui bei futbolo treneriams.
Akivaizdu, kad vos 5 delegatus mūsų konferencijoje teturinčios Lietuvos A lygos įtaka sprendimų priėmimo procese yra gerokai mažesnė nei Lenkijos kolegų.
Lygos ir klubai federacijų valdyme: balsavimo teisė
Europos futbolo federacijose dažnu atveju arba klubai, arba aukščiausios lygos turi balsavimo teisę federacijos konferencijoje.
Susipažinkime su skirtingų šalių praktika.
Kaip matome pagal aukščiau pateiktą lentelę, Lietuvoje yra kaip ir Vokietijoje ar Ukrainoje, tad viskas lyg ir būtų gerai? Tačiau siekiant suprasti, kokį vaidmenį futbolo klubai atlieka futbolo valdyme, derėtų įvertinti ir kiekvienos federacijos konferencijos bendrą dalyvių skaičių ir klubų delegatų skaičių bei lyginti jų procentines dalis.
A lyga Lietuvoje yra viena iš 19 LFF narių ir kartu su visais kitais LFF konferencijos dalyviais turi 5 balsus. Tai sudaro 5,2 proc. nuo visų 95 balsų. Palyginkime tai su kitų šalių aukščiausiomis lygomis.
Visgi svarbu prisiminti, jog futbolas nėra žaidžiamas vien aukščiausiose lygose. Europos futbolo federacijos į konferencijų balsavimą dažnu atveju įtraukia ir žemesnius divizionus bei mėgėjiškus futbolo klubus. Pavyzdžiui Šveicarijos futbolo federacijoje mėgėjai turi 47 balsus ir tai sudaro beveik pusę visų balsuotojų.
Aptarti pavyzdžiai leidžią daryti nenuginčijamą išvadą, jog futbolo klubai visuomet turi reikšmingą įtaką Europos šalių federacijų valdyme. Skiriasi tik formos. Kartais klubai dalyvauja per aukščiausias šalies futbolo lygas, kartais tiesiogiai, kartais įtraukiami žemesni divizionai ar net mėgėjai, tačiau visais atvejais jie turi gerokai svaresnį balsą, nei vos 5,2 proc. svorio A lyga.
Tačiau futbolo federacijų kongresai ir konferencijos renkasi tik kartą per metus, o štai vykdomieji komitetai dirba gerokai intensyviau. Panagrinėkime Europos federacijų vykdomuosius komitetus.
Vykdomieji komitetai
Svarbiausia futbolo federacijų galia tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra sutelkta Vykdomojo komiteto rankose, todėl negalime susidaryti bendro vaizdo nepanagrinėję skirtingų šalių Vykdomojo komiteto sudėčių.
Lietuvoje Vykdomajame komitete yra 21 narys ir iš kitų šalių išsiskiriame komiteto dydžiu. Tiesiogiai klubams komitete atstovauja tik vienas narys – A lygos prezidentas. Europos šalyse Vykdomojo komiteto narius dažniausiai tiesiogiai renka konferencijos dalyviai. Lietuvoje Vykdomojo komiteto nariai konferencijoje nėra renkami (išskyrus vieną narį – moterį), jie deleguojami kaip savo asociacijų vadovai.
Tad A lygos prezidentas yra vienas narys iš 21 balsavimo teisę turinčio Vykdomojo komiteto nario. Todėl klubų ir A lygos svoris komitete yra dar menkesnis nei LFF konferencijoje – vos 4,7 proc. balsų priklauso A lygos prezidentui.
O štai Europoje kiek kitaip. Futbolo biurokratiniams dokumentams neprilysta nei bankų, nei Vatikano „daugiaaukštės“ tvarkos. Nors skaitant aptariamų šalių įstatus galima nusilaužti koją, tačiau siūlome tų šalių palyginimą pagal aukščiausios lygos atstovų procentinę įtaką vykdomuosiuose komitetuose. Ją pamatuoti vien matant atstovų skaičių – nepavyks. Skirtingų federacijų komitetuose ne kiekvienas narys turi balsavimo teisę, o turintys balsavimo teisę gali turėti ir daugiau nei vieną balsą.
Pavyzdžiui, Vokietijos futbolo federacijos Vykdomajame komitete lygos atstovai turi po du balsus, kai kiti komiteto nariai turi nuo vieno iki trijų. Ispanijoje vienas atstovas turi du balsus iš trylikos (nes ne kiekvienas VK narys turi balso teisę).
* Procentinė balsų dalis skaičiuojama ne pagal atstovų skaičių VK, o pagal turimą balsų kiekį. Kaip minėta, ne visi nariai turi balso teisė ir priešingai – dalis narių turi ne po vieną balsą
O pabaigai prisiminkime LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus frazę: „Man niekas neįrodys, kad 8 narius turinti organizacija sugeba kompetentingai priimti visą vaikų ir jaunių strategiją. Aš tuo netikiu. Manau, kad turi būti bent 30-50 narių, o ne 6-8“.
Bet tie patys 6-8 nariai netrukdo sėkmingai vystyti regioninių asociacijų arba pvz. salės futbolo.
Tad kitą kartą išgirdę apie eilinius sėkmingus Latvijos ir Estijos pavyzdžius, būtinai įsitikinkite, ar atitinkamos nuostatos nėra ištrauktos iš konteksto ir ar Europoje tikrai nėra geresnių pavyzdžių.
