Keliaujame į komunistinę Albaniją

Komunistinėje Albanijoje Enverio Hoxha valdymas buvo itin griežtas. 1967 m. šalyje buvo uždrausta religija ir pripažintas ateizmas, o įstatymo pažeidėjams „geriausiu atveju“ grėsdavo kalėjimas. Tais pačiais metais Konstitucijoje buvo įteisintas įstatymas, draudžiantis albanams demonstruoti bet kokias Vakarų kultūros apraiškas. Tarp tokių – klausytis vakarietiškos muzikos ar net turėti barzdą bei kitokią šukuoseną. Tokios taisyklės neaplenkė ir Albanijos futbolo.

Kadangi šalis ir jos futbolas buvo izoliuoti nuo likusios Europos, Albanijos klubai bei rinktinė retai pasirodydavo Europinėje arenoje. Sovietų sąjunga bei Albanija buvo vienintelės UEFA narės, kurios boikotavo UEFA klubinius turnyrus dėl politinių priežasčių. Visgi vėliau Albanijos komunistinė valdžia susipykusi su Maskva nusprendė dalyvauti UEFA turnyruose ir tokiu būdu palikti Sovietų sąjungą vienintele izoliuota valstybe.

1965-1966 metų sezone Škotijos čempionai „Kilmarnock“ turėjo atvykti į Albaniją. Škotai ketino atsivežti 16 žaidėjų, tačiau buvo išduota tik 15 vizų. Toliau laukė sudėtinga kelionė. Britai galėjo atskristi į Albaniją tik dienos metu, kadangi šalyje buvo įvesta komendanto valanda. „Kilmarnock“ ekipai teko skristi per Londoną į Romą ir tik tada į Tiraną. Škotų varžovais turėjo būti Tiranos „17 Nentori“. Pavadinimas reiškiantis „Lapkričio – 17-oji“ - žyminti antrojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą Albanijoje.

Škotai, žinoma, neturėjo daug informacijos apie savo varžovą, tačiau nagrinėdami komandos sudėtį suprato, kad jie žais prieš Albanijos klubų rinktinę. Žaidėjų paraiškoje figūravo ir kitų klubų atstovai.

1970 m. į Tiraną atvyko Amsterdamo „Ajax“. Nyderlandų klubas gavo instrukcijas iš Albanijos: žaidėjų plaukai negali būti ilgesni nei 4 cm, žaidėjai privalo būti nusiskutę. Tam Tiranos oro uoste net būdavo kirpėjas-barzdaskutys, kuris „pagal įstatymus“ paruošdavo atvykėlius į Albaniją. Po tokių akibrokštų „Ajax“ pareikalavo diskvalifikuoti albanus iki gyvos galvos.

Kaip jau anksčiau minėtoje situacijoje su apsunkintu vizų išdavimu škotų „Kilmarnock“ žaidėjams 1965-1966 metų sezone, panaši situacija pasikartojo ir 1979 m., Tiranos „Partizani” laukiant Europos taurės varžovų, svečių iš tos pačios Škotijos – „Celtic“. Albanijos komunistinis rėžimas vizų suteikimą užvilkino iki 2 mėnesių, nesuteikęs vizų nei žurnalistams, nei mažai sirgalių grupei.

1987 metais Tiranos „Partizani” išvyko į Lisaboną, kur juos priėmė „Benfica“. Albanai gavo 4 raudonas korteles už grubų ir nesportinį elgesį, o UEFA priėmė sprendimą atšaukti atsakomąsias rungtynes. Klubas keturiems metams buvo diskvalifikuotas, pavieniai žaidėjai taip pat gavo diskvalifikacines nuobaudas.
(Rungtynių santrauka)

Taip atrodė sudėtingas ir kartais sunkiai suvokiamas futbolo egzistavimas Envero Hoxhos valdomoje komunistinėje Albanijoje.