„Manchester City“ likimas turėtų paaiškėti jau šį mėnesį. Komanda už finansinio „Fair-play“ pažeidimus buvo diskvalifikuota dvejiems metams iš Europinių futbolo turnyrų. Anglijos kubui taip pat pritaikytos finansinės sankcijos, o galutinis apeliacinis sprendimas paaiškės jau netrukus. Tačiau trumpam atidėkime šį klausimą ir panagrinėkime jo ištakas.
Nusikelkime į Viduriniuosius Rytus, o tiksliau į tris valstybes: Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus bei Katarą. Tarp Kataro ir bei kitų dviejų valstybių (Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos) vyksta labai aršus šaltasis karas. Šis konfliktas pasiekė naują lygį, kuomet Kataras gavo teisę organizuoti 2022 pasaulio futbolo čempionatą. Kadangi šios trys valstybės pumpuoja neįtikėtino dydžio pinigus į Europos futbolą, automatiškai futbolas tapo ir jų tarpusavio nesutarimų arena. Futbolo klubai yra tapę šių šalių kovos įrankiais.
Arabų turtai Europos futbole
Mansouras bin Zayedas Al Nahyanas (Jungtiniai Arabų Emyratai) valdo „Manchester City“ klubą. Šio žmogaus 12 metų trunkančios investicijos pakeitė ne tik „Manchester City“, bet ir visą Europos klubinį futbolą. Nasseras Al-Khelaifi (Kataras) yra kito Europos grando „Paris Saint-Germain“ klubo savininkas, kurio išlaidos ne ką mažiau drebiną nusistovėjusią Europos rinką.
Jungtiniai Arabų Emyratai per savo aviakompaniją „Emirates Airlines“ papildomai remia Londono „Arsenal“ (43 mln. JAV dolerių per metus) bei Madrido „Real“ (34 mln. JAV dolerių per metus). O štai „Qatar Airways“ remia „Roma“, Miuncheno „Bayern“ bei Buenos Airių „Boca Juniors“. Bendra suma – 30 mln. JAV dolerių per metus.
Saudo Arabija iki šiol kovoje dalyvavo netiesiogiai, bet ir tai netrukus turėtų pasikeisti. Mohammedas bin Salmanas (Saudo Arabija) aktyviai siekia įsigyti „Newcastle United“ ir kurti savo super klubą.
Konflikto priežastys ir eskalavimas
2017 metais šių valstybių nesutarimai pasiekė savo piką. Kataras buvo apkaltintas teroristų rėmimu valstybiniu lygmeniu. Kataras patyrė ekonominę blokadą iš Jungtinių Arabų Emyratų bei Saudo Arabijos pusės, o diplomatiniai santykiai buvo nutraukti. Kataro lėktuvams buvo uždrausta skraidyti virš Jungtinių Arabų Emyratų bei Saudo Arabijos teritorijos. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas šiame konflikte palaikė Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos pusę.
Visgi dalis ekspertų mano, kad tikroji konflikto priežastis – dvi valstybes suerzinęs 2010 metais priimtas sprendimas atiduoti Katarui organizuoti 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatą. Tai tik dar labiau paaštrino seną tarpusavio priešpriešą.
Tiek Saudo Arabija, tiek Jungtiniai Arabų Emyratai deda ypač daug pastangų, kad 2022 metų pasaulio čempionatas būtų diskredituotas. Žiniasklaidą pasiekia daug įvairių ataskaitų bei analizių apie būsimą fiasko, tačiau dalis „tyrimų“ yra finansuojami šių dviejų valstybių lėšomis.
Buvę Anglijos rinktinės žaidėjai Solas Campbellas ir Stanas Collymore‘as prisipažino, jog sulaukė pelningų pasiūlymų skaityti pranešimus konferencijoje Londone, kuriais kritikuotų Katarą ir būsimą čempionatą. Šie žaidėjai pasiūlymų atsisakė, bet buvęs „Manchester United“ ir Prancūzijos rinktinės puolėjas Luisas Saha gavęs honorarą renginiuose dalyvavo ir savo pasisakymuose nepagailėjo aršios kritikos.
Konferencijas organizavo fondas, kurį įsteigė Khalidas al-Hailas – Kataro opozicionierius gaunantis finansavimą iš Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Praėjus konferencijai, fondas buvo likviduotas.
Šiame konflikte naudojamos ir kibernetinės priemonės. 2017 metais hakeriai atakavo Kataro valstybines institucijas. Kataro vardu buvo išplatinti melagingi pranešimai, jog valstybė palaiko įvairias teroristines organizacijas. Po 20 minučių Saudo Arabijos bei Jungtinių Arabų Emyratų internetinė žiniasklaida jau mirgėjo skandalingomis citatomis.
Kataro atsako ilgai laukti neteko. Tais pačiais metais buvo įsilaužta į Jungtinių Arabų Emyratų ambasadoriaus JAV kompiuterį ir paviešinti elektoriniai laiškai. Juose buvo aptariamas planas, kad būsimas 2022 metų pasaulio čempionatas turėtų vykti ir kaimyninėse valstybėse.
Dar vėliau žiniasklaida per „football leaks“ gavo ir pavogtus garsiuosius „Manchester City“ finansinius dokumentus, kurie tapo pagrindu UEFA tyrimui ir galimoms klubo sankcijoms. Kyla nemažai abejonių, ar prie šios istorijos neprisidėjo Kataras, nors už dokumentų nutekinimą atsakingas ir dabar jau suimtas programišius iš „football leaks“ Rui Pinto tai neigia.
Spaudimas FIFA ir UEFA
Turbūt prisimenate, kad 2019 metais FIFA prezidentas Gianni Infantino pasiūlė 2022 pasaulio čempionatą išplėsti iki 48 komandų. Padaugėjus rungtynių skaičiui, buvo siūloma į čempionato organizatorius įtraukti ir kaimynines – Saudo Arabijos bei Jungtinių Arabų Emyratų – šalis.
Klausimą kokiu būdu šios dvi šalys sugebėjo įtikinti FIFA prezidentą pateikti tokį pasiūlymą, palikime neatsakytą. Gianni Infantino viešėdamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose pareiškė, jog jis pradės derybas su Kataru šiuo klausimu. Visgi Infantino, nors ir padarė viską, kas yra jo galiose, nėra visagalis ir pasiūlymas buvo atmestas. Neslepiama, kad Kataras aktyviai dirbo lobistinį su balsavusiais prieš.
Kataro valdomas „Paris Saint-Germain“ klubas 2017 metais buvo sulaukęs analogišku problemų, su kuriomis dabar susiduria „Manchester City“. Anuomet dokumentai žiniasklaidą pasiekė, kaip įtariama, su Saudo Arabijos pagalba, tačiau tąkart paryžiečiams pavyko išlipti iš balos sausiems.
Problemą pavyko išspręsti pačiame aukščiausiame lygyje. Tas pats Gianni Infantino, kuris tuo metu buvo UEFA generalinis sekretorius, pasak „football leaks“ viešinamų dokumentų, nutekino vidinę UEFA informaciją „Paris Saint-Germain“ atstovams ir padėjo jiems apsiginti apeliaciniame procese.
Nacionalinių rinktinių priešprieša
2019 metais Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykęs Azijos čempionatas tapo dar viena kovos tarp šių valstybių vieta. Jungtiniai Arabų Emyratai uždraudė tiesioginius skrydžius iš Kataro, taip pat sukūrė begalę kitų papildomų apsunkinimų sirgaliams patekti į šalį. Tie, kuriems visgi pavyko patekti į stadionus, gyveno kaimyniniame Omane ir kasdien kirsdavo valstybinę sieną.
Įtampa pasiekė savo kulminaciją, kuomet pusfinalyje susitiko Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Pilnas čempionato šeimininkus palaikantis stadionas išvydo nekenčiamo Kataro dominavimą.
Dar pirmame kėlinyje Kataro žaidėjams įmušus antrąjį įvartį be atsako rungtynės buvo sustabdytos dėl sirgalių keliamų neramumų. Pratęsus rungtynes Kataras nemažino apsukų ir nugalėjo Jungtinius Arabų Emyratus rezultatu 4:0. Finale taip pat triumfavo Kataras, kuris įveikęs Japoniją 3:1 šventė savo pergalę priešo teritorijoje.
Mehr News Agency nuotr.
