Kuomet kalbame apie ilgiausiai viename klube dirbusius trenerius, dažniausiai pirma pagalvojame apie Serą Alex‘ą Fergusoną, Arseną Wengerą ar Valerijų Labanovskį, kurie savo komandoms vadovavo atitinkamai 27, 22 ir 19 metų.
Tačiau šis pasakojimas apie kitą legendą, kurio darbo stažas viename klube yra sunkiai suvokiamas ir dar sunkiau pakartojamas. Guy Roux „Auxerre“ klubui vadovavo net 44 metus. Legendinis treneris iš niekam nežinomos komandos padarė Europos mastu garsią ir konkurencingą ekipą, tačiau apie viską nuo pradžių.
Šiuo metu Guy Roux yra 82 metų amžiaus ir pasitraukęs iš futbolo gyvena ramų pensininko gyvenimą, tačiau jo neįtikėtina futbolo kelionė prasidėjo 1954 m. „Auxerre“ klube. Išmėginęs save žaidėjo rolėje būsimas treneris anksti suprato, jog netaps geru žaidėju. Susiorganizavęs vieno mėnesio stažuotę į Londono „Crystal Palace“ pamatė, kaip anglų treneriai dirba kitoje Lamanšo pusėje. Tai ir buvo visi jo, kaip trenerio, mokslai prieš imantis naujų iššūkių.
Būdamas vos 23 metų Guy Roux buvo paskirtas komandos treneriu. Osero miestelis, kuriame tuo metu gyveno mažiau nei 40.000 gyventojų (panašus gyventojų skaičius yra ir šiuo metu) galėjo stebėti kaip gimsta krašto legenda. Pats augęs visai šalia Osero, G. Roux „Auxerre“ klube pradėjo dirbti už labai mažą algą bei darė viską, ko reikėjo nežinomam ketvirtojo diviziono klubui.
Visos karjeros metu G. Roux lydėjo gandai apie neapsakomą taupumą ir net šykštumą. Šias savybes strategas perkėlė ir į klubo valdymą. Jis asmeniškai prašė vietos ūkininkų paaukoti mėšlo, kuris buvo naudojamas aikštės tręšimui, prašė futbolininkų žmonų atnešti šluosčių, kuriomis pats valė klubo patalpas.
Tuo pačiu metu komanda pradėjo nuosekliai demonstruoti vis geresnius rezultatus aikštėje. G. Roux neleido pinigų žaidėjų įsigijimas ir didelėms algoms, o manė, jog visi pinigai turi būti skirti klubo infrastruktūros gerinimui. 1970 metais komanda pakilo į trečiąjį divizioną, dar po keturių metų „Auxerre“ iškovojo teisę varžytis antrajame divizione.
Tuomet G. Roux ir „Auxerre“ pirmą kartą patraukė visos Prancūzijos dėmesį. Įveikus „Montpellier“, „Lille“ bei „Strasbourg“ komandas antros lygos vidutiniokai pasiekė Prancūzijos taurės finalą, kuriame tik po pratęsimo nusileido „Nantes“, tačiau sirgaliai buvo sužavėti gražaus ir drąsaus futbolo, kurį demonstravo G. Roux auklėtiniai.
Dar po metų (1980 m.) „Auxerre“ iškovojo kelialapį į aukščiausią Prancūzijos lygą. Tai buvo sensacija ir daugelis apžvalgininkų spėjo, kad mažo miestelio „klubelis“ tais pačiais metais iškris iš Prancūzijos elito, tačiau taip nutiko tik 2012 metais, praėjus jau 7 metams po G. Roux pasitraukimo.
Visgi Prancūzijos aukščiausia lyga buvo dar ne lubos. Komanda pradžioje užėmė prizinę vietą ir debiutavo Europos turnyruose, o galiausiai įsitvirtino tarp pajėgiausių Prancūzijos komandų. Taip G. Roux iš kaimo komandos padarė ekipą, kuri gali pasigirti keturiomis Prancūzijos taurėmis, Prancūzijos čempionu titulu, dvejais UEFA Intertoto taurės trofėjais, pateikimu į UEFA taurės ketvirtfinalį bei dalyvavimu UEFA čempionų lygoje.
Ypač prisidėjęs prie jaunimo akademijos įsteigimo ir jos vystymo, G. Roux atvėrė duris į didįjį futbolą tokioms žvaigždėms kaip Ericui Cantona, Basile Boli, Djibriliui Cissé, o Laurentas Balncas ar Enzo Scifo dėkingi ilgaamžiui strategui už atgaivintas karjeras.
Per savo ilgą karjerą, kurią trumpam buvo nutraukusi tarnyba kariuomenėje bei trumpas pasitraukimas 2000 m., G. Roux susilaukė ir nemažai kritikos. Jį vadino ir tironišku diktatoriumi, ir kaltino nežmogišku elgesiu su klubo personalu, Michelis Platini kartą apkaltino G. Roux tuo, jog jis „negali pakęsti, kai kas nors gauna daugiau dėmesio nei jis pats.“
Per daugiau 2000 rungtynių, iš kurių 890 įvyko Prancūzijos aukščiausioje lygoje, matyt, buvo visko. Visgi neįmanoma nesižavėti istorija, kai niekam nežinomas klubas tapo didele Prancūzijos futbolo jėga.
Šiame kelyje G. Roux nuopelnai negali būti pervertinti, kadangi išeidamas jis paliko kardinaliai kitokį klubą, nei rado savo pirmąją darbo dieną. Tiesiog neįtikėta kaip vienas žmogus sugebėjo prisitaikyti prie kintančių tendencijų, treniruočių metodų, technologinės pažangos, socialinio virsmo ir visų kitų pokyčių, kurie įvyko per 44 metus šiuolaikiniame futbole ir visuomenėje.
Tik pagalvokite, G. Roux pradėjo vadovauti komandai, kai Berlyno siena dar nebuvo pradėta statyti, o ją paliko praėjus gerokai laiko po sienos griūties.
Šiuo metu „Auxerre“ žaidžia antrame Prancūzijos divizione ir po 6 turų užima 11-tą vietą.
