Jei mėgstate žvalgytis į žemesnes lygas arba žavitės netradicinėmis futbolo klubų filosofijomis, tuomet šis tekstas kaip tik Jums.
Tai pasakojimas apie „Brentford“ klubą bei jo valdymą, pasitelkiant analitiką.
2012 metais profesionalus lošėjas, lažybų verslininkas Matthew Benhamas išgelbėjo „Brentford“ nuo bankroto, padengdamas pusės milijono svarų klubo skolą.
Nuo to laiko jis investavo dar 90 mln. į klubo treniruočių bazę, stadioną bei jaunimo akademiją. Visgi verslininkas nuo pat pradžių suprato, jog jis nėra pajėgus savo pinigine konkuruoti su kitais Anglijos klubas, tad teko ieškoti kitų būdų tapti konkurencingu.
Be to, kad skyrė reikalingų lėšų, naujasis klubo savininkas pradėjo diegti ir revoliucinę analizės kultūrą visuose klubo srityse. Jis reikalavo, kad sportiniai rezultatai nelemtų klubo priimamų sprendimų, o kiekvienas naujas kontraktas būtų sudaromas vadovaujantis analitiniais įrankiais.
Pavyzdžiui, ieškant naujo puolėjo klubas turi išanalizuoti žaidėjo sukurtų progų skaičių, jų kokybę, atsižvelgti, ar jo buvusi komanda žaidė gynybiniu ar puolamuoju stiliumi ir galiausiai kokią įtaką žaidėjo rezultatyvumui padarė jo komandos pasirinkta taktika.
Matthew Benhamas sąmoningai pasirinko investuoti į sąlyginai nedidelį klubą, kuriame galėtų įvesti kitokius metodus ir varžytis su finansiškai pajėgesniais klubais.
Tačiau kaip ir galima buvo tikėtis, naujos idėjos konservatyvus požiūrio futbolo pasaulyje sunkiai skynėsi kelią. Diegiama filosofija nepatiko nei fanams, nei treneriams. 2015 metais Benhamas atleido mylimą ir sėkmingą trenerį Marką Warburtoną, kuris išvedė komandą iš „League One“ (trečias Anglijos divizionas) į „Championship“ (antras Anglijos divizionas). Spaudoje pasirodė pranešimų, kad tai buvo atviras dviejų žmonių konfliktas ir absoliutus nepritarimas M. Benhamo idėjoms.
M. Warburtonas kategoriškai priešinosi matematika paremtais sprendimais žaidėjų paieškoje ir komandos komplektavime, todėl treneriui buvo parodytos durys net po sėkmingų rezultatų aikštėje. M. Benhamas taip pat priėmė sunkius ir netradicinius sprendimus susijusius su jaunimo akademija. Jam nepatiko, kad nuo 2005 m. nei vienas akademijos žaidėjas taip ir nesužaidė už pagrindinę komandą. Maža to, keli gabūs talentai iškeliavo į „Premier“ lygos klubus be adekvačios kompensacijos „Brentford“ klubui.
Tai reiškė, jog jaunimo akademija generuoja nuostolius. Verslininko mąstymas nulėmė ir sprendimą – akademija buvo uždaryta, o visas dėmesys nukreiptas į talentų paiešką iš kitų klubų. Papildomai buvo sukurta dublerių komanda, kurią sudarė kitiems klubams netikę žaidėjai, taip pat perspektyvūs žaidėjai iš užsienio, siekiantys pratęsti savo karjerą Anglijoje.
Taigi klubas iš jaunų talentų tiekėjų pavirto į talentų supirkėją, pageidautina, už kuo mažesnę sumą. „B“ komanda sukurta kaip tramplynas į pirmąją komandą ir ji komplektuojama neatsižvelgiant į žaidėjų amžių.
Į naujų žaidėjų įsigijimą pradėta žiūrėti lyg į akcijų pirkimą biržoje. Klubui nustatant priimtiną sumą, už kurią perkamas žaidėjas, imta atsižvelgti į faktorius, kurie mažina ar didina žaidėjo vertę, infliaciją, skirtingų šalių rinkos tendencijas. Pasitelkiant statistinį modeliavimą klubas ėmė analizuoti žaidėjų pasirodymus skirtingose ir mažiau populiariose Europos lygose, kuriose žaidėjų kainos yra mažiau išpūstos. Nuolat ieškoma žaidėjų, kurių lygis viršija čempionato lygį. Taip siekiama atrasti žaidėjus, kurie yra vis dar jauni, bet nepagrįstai nuvertinti.
„Brentford“ seniai ir aktyviai ėmė analizuoti įvairių lygų rezultatus naudojant „xG“ (tikėtinų įvarčių) modelį. Buvo siekiama turėti alternatyvią atitinkamos lygos turnyrinę lentelę, kuri yra mažiau akivaizdi kitų klubų skautams. Jų nuomone, toks metodas pašalina sėkmės faktorių ir mažina rizika įsigyti žaidėją, kuriam tas sezonas buvo neįprastai sėkmingas. Taip pat klube vengiama atleisti trenerius vien dėl prastų rezultatų, neatsižvelgiant į skurtas progas, nesėkmės faktorių, žaidimo kokybę ir kitus indikatorius.
Po minėto M. Warburtono atleidimo, klubas pasikvietė Deaną Smithą, kuris pats buvo klubo politikos šalininkas. Jis tapo vienu ilgiausiai dirbančių trenerių lygoje, o dabar sėkmingai vadovauja „Aston Villa“ ekipai, į kurią pasikvietė ir buvusį „Brentford“ puolėją Ollie Watkinsą.
Analitika pakeitė ne tik komandos komplektaciją, bet ir taktiką bei treniruočių metodus.
Pavyzdžiui klubas nusprendė, kad futbole dažnai neteisingai paskirstoma žaidėjų fizinė jėga visų rungtynių metu nepaisant fakto, jog paskutinį pusvalandį mušama neproporcingai daug įvarčių. Ties tuo ėmė dirbti specialiai samdyti treneriai, o galiausiai tai lėmė „šviežesnius“ žaidėjus rungtynių pabaigoje bei didesnį pergalių skaičių, pelnant įvarčius per paskutinį pusvalandį.
Viso pasaulio analitikai su didele viltimi stebi „Brentford“ rezultatus, tikėdamiesi, jog šio klubo sėkmė gali tapti gerąja praktiką, kurią ims kopijuoti kiti klubai.
Šiuo metu „Brentford“ užimą 15 vietą „Championship“ lygoje. Pernai klubas liko trečias ir jam trūko labai mažai iki prasibrovimo į „Premier“ lygą.
„Brentford“ vis dažniau parduoda žaidėjus į „Premier“ lygą už pakankamai dideles sumas (šiemet Ollie Watkinsas perėjo į „Aston Villa“ už daugiau nei 30 mln. eurų) nors klubo rekordinė sumokėta suma už įsigyta žaidėją yra 6.5 mln. eurų.
