Greičiausiai ne vienas išgirdęs Suomijos vardą tapatina šią Šiaurės šalį su ledo rituliu arba slidinėjimu. Nors ledo ritulys ir toliau lieka labai svarbus suomiams bei išlaiko lyderio poziciją populiariausių sporto šakų Suomijoje sąraše, tačiau 2020 metų vasarį atliktas tyrimas parodė, kad futbolas yra sparčiausiai populiarėjanti sporto šaka šalyje, kuri iš penktos vietos staigiai pakilo į antrąją.
Futbolo pradžia Suomijoje
Suomijoje futbolas pradėtas žaisti XIX amžiaus antroje pusėje Vasa, Vyborgo (dabartinė Rusija) ir Turku miestuose tarp studentų ir moksleivių, tačiau sparčiai plito ir į didmiesčius, kuriuose žaisti pradėta XX amžiaus pradžioje. Kuriantis naujiems futbolo klubams didesniuose miestuose atsirado poreikis įkurti bendrą organizaciją, kuri rūpintųsi šia sporto šaka šalyje. Taip 1907 metų gegužę „Sportklubben Unitas“ (veiklą baigęs 1945 m.), Politechnikos sporto asociacija (vėliau pervadinta į Aalto universiteto sporto asociaciją, tačiau ji veiklą nutraukė 2015 m. pradžioje), Turku futbolo klubas ir dar keletas mažesnių miestų klubų įkūrė Suomijos futbolo asociaciją (suom. Suomen palloliito). Po metų prie asociacijos prisijungė ir dar keli klubai, tarp kurių ir vienas seniausių veiklą iki šiol tęsiančių Suomijos futbolo klubų - Helsinkio „IFK“. 1908 metais buvo surengtos pirmosios Suomijos pirmenybės, kuriose čempionu tapo „Sportklubben Unitas“, įveikęs Helsinkio futbolo klubą „HJK“. Tais pačiais metais Suomija tapo FIFA nare, o 1954 m. - įstojo į UEFA. Įdomu tai, kad iki 1972 m. Suomijos ledo ritulio asociacija buvo Suomijos futbolo asociacijos sudedamoji dalis, todėl oficialiai futbolo asociacija buvo pirmojo ledo ritulio čempionato Suomijoje organizatorė.
Suomijos futbolo čempionatai yra rengiami kasmet nuo 1908 m., tačiau 1914 m. čempionatas nebuvo surengtas dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulio karo. Ypatingas Suomijos klubinio futbolo istorijos bruožas yra tai, kad nepaisant 1918 m. vykusio Pilietinio karo, pirmenybės buvo surengtos vasarą po karo pabaigos, nors vis dar buvo bandoma tvarkytis su karo pasekmėmis. Tada buvo sukurtas ir atskiras turnyras bei įsteigta Darbininkų sporto asociacija, o kaimai bei mažesni miesteliai subūrė savo klubus. Taip ėmė kurtis įvairaus pajėgumo klubai ir ryškėti dabartinės Suomijos futbolo sistemos kontūrai, kurie susiformavo 1973 metais įkūrus antrą pagal pajėgumą lygą šalyje Ykkönen ir po septyniolikos metų aukščiausią Suomijos futbolo lygą Veikkausliiga.
Kalbant apie ankstyvąjį Suomijos futbolą reiktų paminėti Helsinkio „Sportklubben Unitas“ žaidėją Algoth Niska. Jis buvo ne tik vienas žinomiausių komandos žaidėjų, bet ir... garsiausias Suomijos alkoholio kontrabandininkas, kuris „sausojo įstatymo“ laikotarpiu aprūpino alkoholiniais gėrimais Suomijos aukštuomenės narius, taip gerokai papildydamas savo piniginę. Visgi į Suomijos futbolo istoriją Algoth Niska įsirašė kaip reikšmingas žaidėjas, o būdamas Suomijos nacionalinės rinktinės dalimi pelnė lemiamą įvartį Stokholmo olimpinėse žaidynėse, kurios iki šiol yra aukščiausias Suomijos futbolo rinktinės pasiekimas.
Nacionalinė komanda
1911 m. buvo surinkta pirmoji Suomijos futbolo rinktinė. Tais pačiais metais suomiai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes prieš kaimyninę Švediją, kuriose pralaimėjo rezultatu 2:5. Po metų, 1912 metais, Helsinkio „IFK“ ir „HJK“ klubų pagrindu surinkta jauna Suomijos rinktinė (amžiaus vidurkis 21,3 metų) debiutavo Stokholmo vasaros olimpinėse žaidynėse, kuriuose nustebino visus užėmusi kol kas savo geriausią – ketvirtąją vietą. Olimpiadoje buvo įveiktos tokios komandos kaip Italija (3:2) ir Rusija (2:1). Tačiau pusfinalyje Didžioji Britanija buvo stipresnė 4:0, o kovoje dėl bronzos Nyderlandams pralaimėta net 0:9.
Po Suomijos nepriklausomybės 1919 m. (XX amžiaus pradžioje Suomija buvo Rusijos imperijos dalis, nors ir autonominė) buvo sužaistos rungtynės su Švedija, kuriose ir vėl buvo pralaimėta kaimynams. Kitais metais pergalė buvo pasiekta namuose, tačiau sėkmė pradėjo nykti 1920 m. pabaigoje. Visos rungtynės buvo pralaimėtos, o to priežastis, be abejo, buvo prastas vietinių čempionatų lygis. Žaidėjų buvo nedaug, sezonas trumpas, o mačų - tik keli per metus. Siekti aukštumų trukdė ir sunki situacija šalyje dėl nesusitvarkiusios ekonomikos po nepriklausomybės atgavimo ir pilietinio karo, todėl, nors 1924 m. Suomijos nacionalinė komanda pateko į Paryžiaus olimpines žaidynes, tačiau nebuvo ten išsiųsta, nes trūko pinigų. Šlovingasis Suomijos futbolo sezonas pasibaigė.
Tiesa, Suomija dalyvavo Olimpinėse žaidynėse 1936 m., o 1952 m. - kaip šeimininkė. Tačiau abu kartus buvo pralaimėta iškart per atidarymo rungtynes – Berlyne prieš Peru 3:7, Helsinkyje 3:4 prieš Austriją. Nuo 1960 m. dėl kelialapių į Olimpiadą tekdavo varžytis kvalifikaciniuose turnyruose, kuriose Suomija dalyvavo visuose išskyrus 1972 m., tačiau niekada nesugebėjo iškovoti bilieto. 1980 m. Suomija priėmė kvietimą į Maskvoje vykusias žaidynės, nes Vokietijos Federacinė Respublika ir Norvegija, kurios praėjo kvalifikaciją, nusprendė boikotuoti žaidynes. Suomija žaidynėse pralaimėjo Jugoslavijai 0:2, tačiau sužaidė 0:0 su Iraku ir 3:0 laimėjo prieš Kosta Riką.
Pirmą kartą Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Suomija dalyvavo 1938 m., Europos čempionato atrankoje - 1968 m., tačiau niekada nepraėjo atrankinio etapo.
Kalbant apie Suomijos futbolą reikia paminėti ir vis dar geriausiu visų laikų Suomijos futbolininku tituluojamą Jari „Litma“ Litmanen. Ši Suomijos futbolo superžvaigždė augo Lahti mieste, jo tėvas buvo treneris, o motina žaidė moterų komandoje. Karjerą pradėjo Lahti „Rehti“ gretose ir jau būdamas 15 metų turėjo aiškių ateities planų - buvo nusprendęs tapti profesionaliu futbolininku. Būdamas aštuoniolikos metų jis žaidė nacionalinėje komandoje, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje Jari Litmanen atrado skautas iš Nyderlandų ir 1992 m. vasarą jis persikėlė žaisti į Nyderlandų didįjį klubą „Ajax“. Jis buvo vienas pagrindinių „Ajax“ žaidėjų, kai klubas laimėjo Čempionų lygą. Nors Jari Litmanen septynis sezonus žaidė „Ajax“, tačiau be Suomijos ir Nyderlandų taip pat atstovavo ir Anglijos, Ispanijos, Švedijos bei Vokietijos klubams. Iki šiol Jari Litmanen yra daugiausiai rungtynių už Suomijos nacionalinę komandą sužaidęs ir daugiausiai įvarčių įmušęs žaidėjas (136 rungtynės ir 31 įvartis).
Kodėl ne mes?
Išblėsus šlovingajam Suomijos futbolo laikotarpiui, jiems tekdavo vis dažniau nuryti nusivylimo kartėlį, su pavydu žvelgti į Šiaurės šalių kaimynes klausinėjant „kodėl ne mes?“ ir ieškoti būdų, kaip situaciją pasukti norima linkme. Šiuo nesėkmingu futbolo Suomijoje laikotarpiu suomiai, kurie niekuomet nestokojo gero humoro jausmo ir saviironijos, net sukūrė naują pavadinimą būtent suomių žaidžiamam futbolui – „Potkupallo“, kuris reikšia „kamuolio spardymas be tikslo“.
Tad kilo klausimas: ar visa tai galėtų pasikeisti? Tikrai taip. Suomijos futbolo asociacija nusprendė pirmiausia pokyčius įdiegti jaunimo ugdyme. Atsižvelgiant į tai, jog Suomijoje labai greit temsta, visoje šalyje buvo pastatyta daug dengtų futbolo maniežų, kuriuose vaikai gali visus metus treniruotis ir žaisti. Taip pat buvo sumodernizuota vaikų treniravimo strategija, kurioje atsirado daugiau vietos žaidėjų kūrybai, savarankiškumui ir saviraiškai, žaidėjų mentaliteto kūrimui bei psichologijai, o visa tai prisidėjo prie jaunimo ir Suomijos klubų, į kuriuos jie integravosi, tobulėjimo. Taip pat buvo imtasi didesnio vietinių Suomijos klubų finansavimo, o tai prisidėjo ir prie to, jog didžiausi futbolo klubai susikūrė modernius treniruočių centrus, kuriuose ugdo nuo pačių mažiausiųjų iki profesionalų. „Bendradarbiaujant su klubais, kaupiant ir dalinantis gerąja patirtimi išsipildė mūsų sėkmingos futbolo šalies vizija. Aktyvėjantis asociacijos ir klubų bendradarbiavimas pastaraisiais metais žengė didelius žingsnius, o dabar galime pamatyti bendradarbiavimo rezultatus, - teigia Suomijos futbolo asociacijos generalinis sekretorius Marco Casagrande. - Stiprus ir profesionalus Suomijos klubų darbas įgalina mūsų nacionalinių komandų sėkmę.“
Suomijos „apuokų“ gerbėjams, kurie per ilgus metus jau buvo pripratę prie nusivylimo, sušvito nauja viltis, kai prie komandos vairo stojo patyręs strategas Markku „Rive“ Kanerva. Prieš tai jis kaip treneris penkis kartus tapo Suomijos čempionu su „HJK“, dvylika metų treniravo U-21 rinktinę ir dirbo vyrų rinktinės trenerio asistentu. Markku Kanerva tapus vyriausiuoju treneriu, rinktinėje prasidėjo pokyčiai, kuriuos dalis suomių vadina „Rivelution“. Futbolo žurnalistas Janne Oivio teigia, kad Markku Kanerva nusipelnė milžiniškos premijos už tai, kad po daugelio pralaimėjimo metų žaidėjai įgauna teisingą mentalitetą, atsikratydami suomiams įprasto nusivylimo futbole. Pasak žurnalisto, didžiausias lūžis komandoje įvyko tada, kai jie suprato: „ei, mes nesame jau tokie blogi ". Tačiau tai reikėjo įrodyti. Ir UEFA Tautų lygos turnyras tam puikiai tiko.
Tautų lyga
Tautų lygoje Markku Kanerva vadovaujama Suomijos nacionalinė rinktinė pateko į C diviziono 2 grupę, kurioje susikovė su Vengrijos, Graikijos ir Estijos rinktinėmis.
Pirmasis išbandymas suomių laukė namuose, Tamperėje, kai buvo priimta Vengrija. Rungtynės pasibaigė rezultatu 1:0, o vienintelį įvartį septintąją minutę pelnė vienas garsiausių Suomijos futbolininkų, „Norwich City“ komandos puolėjas Teemu Pukki. Po kelių dienų vėl namuose, tik šįkart Turku mieste, pliaupiant lietui tas pats Teemu Pukki padovanojo komandai pergalę prieš Estiją (1:0). Komandos didvyriu puolėjas tapo ir pirmoje išvykos dvikovoje Taline, kai per teisėjo pridėtą laiką, galingu smūgiu nukreipė kamuolį į vartus.
Tačiau „apuokų“ gerbėjų džiaugsmą rungtynėse Tamperėje prieš Graikiją aptemdė Teemu Pukki dar pirmajame kėlinyje patirta trauma, dėl kurios jis nebegalėjo tęsti rungtynių. Nors ir likę be vieno komandos lyderių, suomiai sugebėjo palaužti graikus rezultatu 2:0. Likus sužaisti paskutines dvejas rungtynes suomiai buvo įsitvirtinę lentelės viršuje, antroje vietoje tuo metu buvusią Graikiją aplenkdami šešiais taškais.
Deja, bet pratęsti pergalių serijos suomiams nepavyko nei Atėnuose, nei Budapešte. Graikija atsikeršijo už pralaimėjimą įveikdami suomius 1:0, o vengrai rezultatu 2:0. Bet net ir šie pralaimėjimai nesutrukdė Suomijai išlikti pirmoje vietoje grupėje ir kitame sezone pereiti į aukštesnį B divizioną. Tai ne tik prisidėjo prie futbolo populiarėjimo šalyje, bet ir suteikė labai reikalingo papildomo pasitikėjimo prieš kitą iššūkį – atranką į Europos čempionatą.
Atrankos ciklas
„Atėjo mūsų laikas“ – tokiais šūkiais atrankos ciklą pasitiko Suomija. Burtai šiauriečius J grupėje suvedė su Italijos, Graikijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Armėnijos bei Lichtenšteino rinktinėmis.
Atrankos ciklo pradžia suomiams nebuvo tokia, kokios jie tikėjosi – pirmasis susitikimas su grupės favorite Italija Udinėje baigėsi šeimininkų pergale 2:0, tačiau vos po kelių dienų Jerevane tokiu pat rezultatu buvo įveikta Armėnija.
Pirmąsias namų rungtynes Tamperės stadione su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine stebėjo 16 103 žiūrovai, kurie tapo dar vieno „Pukki Party“ liudininkais – puolėjas antrajame kėlinyje pelnė dublį ir dovanojo komandai pergalę 2:0. Suomių pergalės tęsėsi: išvykoje ir vėl rezultatu 2:0 buvo įveiktas ir Lichtenšteinas, namuose minimaliu rezultatu 1:0 Teemu Pukki realizavus 11 metrų baudinį laimėta prieš Graikiją. Žiūrovų skaičius stadione augo, o daugiausia žiūrovų sulaukė susitikimas su Italija. Tuo metu nuo pirmoje vietoje turnyrinėje lentelėje esančios Italijos Suomija atsiliko tik trimis taškais. Tačiau savos sienos nepadėjo suomiams iškovoti taškų ir dar kartą teko pripažinti italų pranašumą.
Suomiai net nenujautė, koks fiasko laukia jų spalį Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sužaidus 38 minutes Suomija jau 2:0 atsilikinėjo ketvirtą vietą grupėje tuo metu užėmusiai komandai. Tačiau antrasis kėlinys nebuvo sėkmingesnis – bosniai pelnė dar du įvarčius. 79 minutę rezultatą kiek sušvelnino Joel Pohjanpalo, tačiau suomiai vis tiek namo grįžo be taškų.
Turku mieste jų laukė susitikimas su vienąkart atrankos cikle jau įveikta ir tik dviem taškais lentelėje atsiliekančia Armėnija. Vyriausiasis treneris Markku Kanerva prieš rungtynes kalbėjo, jog skaudi pamoka Zenicoje negali pasikartoti, o dabar kiekviena minutė aikštėje tampa dar svarbesnė. Panašu, jog treneriui pavyko motyvuoti savo žaidėjus, kurie „Veritas“ stadione susirinkusiems gerbėjams dovanojo tikrą šventę 3:0 dar kartą palauždami Armėniją, kurią lentelėje aplenkė bosniai, tą patį vakarą laimėję prieš graikus, o juos nuo suomių skyrė tie patys du taškai, todėl suomiai negalėjo atsipalaiduoti – laukė lemiama kova.
Istorinė diena
2019 metų lapkričio 15 diena įsirašė į Suomijos futbolo istoriją. Iškovota pergalė būtų garantavusi antrą vietą grupėje ir pasiektą tikslą – patekimą į Europos čempionatą. Iki šio istorinio žingsnio buvo belikę tik viena – įveikti grupės autsaiderį Lichtenšteiną.
Prieš rungtynes spaudos konferencijoje Teemu Pukki sakė, jog vienintelį kartą gali išdrįsti pažadėti, kad pergalė bus. Šie žodžiai sužadino dar stipresnį tikėjimą rinktine bei didesnį susidomėjimą rungtynėmis. Tuo pasinaudojo ir puolėjo klubas: matydamas, jog jų žaidėjas gimtinėje turi dievaičio statusą, „Norwich City“ atidarė laikiną parduotuvę Helsinkio prekybos centre ir surengė rungtynių stebėjimo vakarėlį tiems, kuriems nepasisekė gauti vieno iš 10 000 bilietų rungtynes stebėti stadione.
Helsinkyje, Tamperėje, Turku ir kituose didžiųjų šalies miestų aikštėse ir stadionų prieigose lauke buvo įrengti dideli ekranai, per kuriuos tiesiogiai transliuotos rungtynės. Ir nors tai buvo lapkričio vidurys, tačiau tūkstančiai suomių neišsigando šalčio ir pasipuošę baltai-mėlyna atributika pasinaudojo proga stebėti istorines rungtynes kartu su bendraminčiais.
Jau 21 minutę „apuokų“ fanai sukėlė tikrą emocijų audrą, kai suomius į priekį išvedė Jasse Tuominen. Antro kėlinio viduryje už Pyry Soiri nustūmimą teisėjas paskyrė vienuolikos metrų baudinį į Lichtenšteino vartus, o visa „Telia 5G“ (nuo 2020 m. sausio – „Bolt“) arena sulaikiusi kvapą stebėjo, kaip šaltakraujiškai Teemu Pukki nuginkluoja vartininką. 75 minutę suomių istorinę pergalę įtvirtino tas pats Teemu Pukki. Teisėjo finalinis švilptelėjimas oficialiai paskelbė: Suomija ne tik laimėjo prieš Lichtenšteiną, bet ir pirmą kartą istorijoje laimėjo kelialapį į Europos čempionatą. Suomijoje prasidėjo ne vieną dešimtmetį laukta šventė, kurios nesugadino net tai, kad atrankos ciklas buvo pabaigtas pralaimėjimu 1:2 Graikijai. Šiose rungtynėse savo dešimtąjį įvartį atrankoje pelnęs Teemu Pukki pateko į rezultatyviausių atrankos ciklo žaidėjų sąrašą, kuriame su serbu Aleksandar Mitrović dalinasi 4-5 vietas.
Spėlionės
„Kai aš žaidžiau, mes turėjome Jari Litmanen, Sami Hyypiä ir kitas žvaigždes – mums tai puikiai tiko ir veikė, tačiau ši komanda yra kitokia. Nors joje irgi yra žvaigždžių - Teemu Pukki, Lukáš Hrádecký, bet jie tėra komandos dalis. Manau, kad dabartinė Suomijos rinktinė yra tokia, kurioje suomiai gali atpažinti save: tai tik būrelis paprastų vaikinų, kurie įrodė, kad jei esame susitelkę – galime pasiekti įspūdingų dalykų, net jei turimi resursai yra kiek mažesni nei daugumos gerų komandų.“ – po istorinio laimėjimo kalbėjo buvęs Suomijos rinktinės žaidėjas Petri Pasanen. Anksčiau jau minėtas tyrimas atskleidė dar ir tai, jog 2020 m. vasarį beveik trečdalis (28 proc.) futbolą stebėjusių suomių tikėjo, kad Suomija būtų laimėjusi savo atidarymo rungtynes Europos čempionate Kopenhagoje prieš Daniją. Taip pat 23 procentai tikėjo ir Suomijos pergale prieš Rusiją rungtynėse Sankt Peterburge. Ir nors Suomijos futbolo asociacija kartu su „apuokų“ fanais skelbia, kad „atėjo mūsų laikas“, tačiau tik laikas parodys, ar taps ši Šiaurės šalis elitine futbolo pasaulyje.
