Vokietija yra viena iš galingiausių futbolo valstybių, kuri beveik visais istorijos periodais geba išlikti konkurencinga. Nepaisant teigiamų ar neigiamų rezultatų trumpuoju periodu, Vokietijoje nuolat verda diskusijos kaip prisitaikyti prie besikeičiančio futbolo ir iš anksto paruošti atitinkamų savybių futbolininkus. Mėginama numatyti kaip keisis futbolas ir imamasi veiksmų, kad naujoji karta tam būtų pasirengusi.
Pamėginkime pasiaiškinti, kokios Vokietijos futbolo perspektyvos. Savo mintimis apie nerimą keliančią jaunąją kartą pasidalino garsus Vokietijos specialistas Ralfas Rangnickas. Prieš pradedant nagrinėti, ar Vokietija rizikuoja susidurti su talentų stygiumi, vertėtų skirti laiko Ralfo Rangnicko asmenybei bei pasiekimams.
Iki 1998 metų šis specialistas buvo mažai žinomas. Tuo metu jis buvo antrojoje „Bundesligoje“ rungtyniaujančio „SSV Ulm 1846“ treneris. Tais metais televizijos laidoje R. Rangnickas viešai paaiškino, kaip turėtų žaisti komanda su keturių gynėjų išsidėstymu, kurį ir pats praktikavo.
Tuo metu ši taktika buvo visiškai neįprasta Vokietijos futbole. Visa Vokietijos ugdymo sistema buvo paremta žaidimu su „libero“ pozicija (3-5-2), o siūlymai keisti tradicinį išsidėstymą buvo sensacingi. To meto vienas įtakingiausių futbolo žmonių Franzas Beckenbaueris nuolat teigė, jog futbolas su „libero“ ne tik kad pranašiausias, bet ir neliečiamas Vokietijoje, kadangi nuo mažens vieningai ugdomi žaidėjai kitų sistemų tiesiog nesupras.
Po šios TV laidos R. Rangnickas sulaukė daug patyčių ir pajuokos, o prilipdyta „Futbolo profesoriaus“ pravardė dažnai buvo tariama su ironija. Neradus bendraminčių savo šalyje idėjų specialistui teko semtis užsienyje. R. Rangnickas atskleidžia, jog jo futbolo suvokimui didžiausią įtaką darė Valerijus Lobanovskis bei Arrigo Sacchi.
„1978 metais besimokydamas aiškiai suvokiau, jog nenoriu žaisti su 3-5-2 sistema, su „libero“ žaidėju, sunkiai ariančiais atraminiais saugais ir viltimi, jog 10 numeriui tą dieną viskas seksis. Norėjau žaisti patrauklesnį ir aktyvesnį futbolą. Problema buvo ne žaidėjai, o konservatyvūs treneriai, kurie niekada nebuvo vertinami užsienyje. Dabar tai pasikeitė ir mes turime šiuolaikiškus trenerius, tokius kaip Flickas, Löwas, Kloppas, Nagelsmannas ar Tuchelis“ – sako R. Rangnickas.
Kad R. Rangnickas moka ne tik kalbėti įrodo ir pasiekimai. Jis penkis kartus išvedė savo komandas į aukštesnes lygas, o įspūdingiausi pasiekimai susiję su „Hoffenheim“ ir „RB Leipzig“ klubais. Pirmąjį pavyko atvesti į aukščiausią lygą iš trečiojo diviziono, o antrąjį - iš regioninės lygos į Čempionų lygą. Abu klubai savo skrydį atliko be jokių sustojimų, kas metus žengdami po laiptelį Vokietijos futbolo piramidėje.
Maža to – R. Rangnickas garsėja neįtikėtinu įžvalgumu atrandant ir ugdant jaunus talentus. Mané, Timo Werneris, Firmino, Haalandas, Kimmichas – tai žaidėjai prie kurių sėkmingų pirmųjų žingsnių vyrų futbole stipriai prisididėjo R. Rangnickas. Pats R. Rangnickas yra pasakojęs, kad 19 metų Thomasas Mülleris, kurį pamatė žaidžiantį už antrąją „Bayern“ komandą, jam paliko labai gerą įspūdį . Po rungtynių R. Rangnicko vaikai paklausė, apie ką po rungtynių tėvas kalbėjo su „tuo plonomis kojomis“, šis savo vaikams atsakė: „Po dviejų metų jis žais už nacionalinę rinktinę ir pagrindinę „Bayern“ komandą. Galiu iš to lažintis“
T. Werneris ir R. Rangnickas
Tad grįžkime prie R. Rangnicko įžvalgų apie Vokietijos jaunąją kartą. Jis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog ateitis šviesi. Havertzas, Werneris, Kimmichas ar Goretzka teikia rinktinei daug vilčių, tačiau kartu yra nerimą keliančių signalų.
„60-aisiais, 70-aisiais, 80-aisiais ir 90-aisiais turėjome didesnį kiekį talentų, iš kurių galėjome rinktis. „RB Leipzig“ klube nuolat stebime U-14, U-15 ir U-16 žaidėjus ir deja pastebime, kad perspektyvių žaidėjų vis mažiau. Nerimauju, kas nutiks po penkerių metų, kadangi 2001 – 2005 metais gimę žaidėjai nežada geros pamainos. Tuo tarpu to paties amžiaus ispanai ir prancūzai užtikrins labai gerą kartų kaitą šioms šalims“ – sako R. Rangnickas.
Kaip vieną iš to priežasčių „Futbolo profesoriaus“ įvardija gatvės futbolą. Jo nuomone, Vokietija turi vis mažiau individualiai stiprių žaidėjų, o klubai problemą sprendžia importuodami legionierius. „Gatvės futbolas Vokietijoje nustojo egzistuoti. Klubai turi išspręsti šią problemą ir sugalvoti kaip kompensuoti gatvės futbole neįgytų įgūdžių lavinimą“. Jo nuomone, Vokietijoje vaikai nustojo žaisti gatvėje dėl padidėjusių patogumų ir kitų pagundų. Lietuvoje dažnai girdime panašias mintis, jog vaikai rečiau žaidžia futbolą kieme, o ir atvirų vietų tam trūksta.
Galiausiai R. Rangnickas pasidalino patirtimi, kaip ieškomi nauji talentai. “Mūsų skautai po 8 valandas per dieną žiūri vaizdo įrašus. Mes peržiūrime kaip atrodė mus dominantys žaidėjai būdami šešiolikos metų tam, kad galėtume įvertinti jų progresą. Mes analizavome aštuonias geriausias Čempionų lygos komandas. Iš 200 futbolininkų net 80 procentų žaidėjų būdami 17 jau žaidė suaugusiųjų futbolą. Tai reiškia, kad joks 17 metų talentas neturėtų žaisti jaunimo pirmenybėse. Jei nėra galimybės užtikrinti jam žaidybinio laiko klube – tuomet jis turi būti išsiųstas nuomos pagrindais. Tai gali būti ir žemesnis divizionas, tačiau būtina, jog toks žaidėjas varžytųsi suaugusiųjų lygmenyje“ – savo darbo užkulisius atskleidė R. Rangnickas.
